„Baltasis balandis” – į Jonavą

Lietuvoje gerai žinomas poetas Marcelijus Martinaitis rašė: „Poezija yra popieriaus lapai, gražiai prirašyti eilutėmis. Poezija yra knygos, į kurias tiesiame ranką, kai gera ar liūdna, arba kai nėra kam tos rankos paduoti. Poezija yra tekstai, mokykloje privalomi skaityti, analizuoti, interpretuoti, įsiminti. Poezija kartais yra nušvitimas, visiška vaizduotės laisvė, kai įgyjamas nuo nieko nepriklausantis savo asmenybės pajautimas.“

„Dar spaudos dažais kvepiantis almanachas „Paukščiai 2023“ šiemet sutalpino net 112 literatų konkursui atsiųstas eiles, atskriejusias ne tik iš Lietuvos, bet iš Lenkijos ir Vokietijos“, – džiaugėsi kasmet populiarėjančiu konkursu Aldona Širvinskienė, fondo ,,Baltasis balandis“ įkūrėja. Šio fondo tikslas tikslas – bendradarbiauti su žiniasklaida, susipažinti su naujausia poetų (literatų) kūryba bei suteikti galimybę būti pastebėtiems, įvertintiems ir paskatintiems; suaktyvinti poetų (literatų) veiklą viešame visuomeniniame gyvenime ir pastangas leisti knygas.

Į Zarasų rajono savivaldybės viešąją biblioteką net pusšimtis poetų, literatų iš Palangos, Kėdainių, Biržų, Kauno, Elektrėnų, Rokiškio, Molėtų, Ukmergės, Rokiškio, Vilniaus, Panevėžio ir kitų Lietuvos miestų  atskubėjo šiemet į organizuotą jau XVII respublikinį poezijos konkursą „Baltojo balandžio sugrįžimas“ . Čia vyko poezijos skaitymai, buvo teikiamos padėkos, ir jau 17–tąjį kartą (nuo 2005 m.) paskelbtas konkurso, skirto žuvusio anykštėno literato, tautodailininko, klieriko Karolio Širvinsko atminimui, LAUREATAS (dėl Covid–19 sustabdė konkurso veiklą 2020 ir 2021 m.).

                  Konkursas organizuojamas tame mieste, iš kur būna atvykęs praėjusių metų konkurso laureatas. Kadangi 2022–aisiais metais laureatu tapo zarasiškis mokytojas Vasilijus TRUSOVAS, poetinio žodžio mylėtojai rinkosi į Zarasus.

                  Poezija – lyg pavasariniai žiedai, kurie džiugina ir žavi, prie kurių norisi prisiliesti. Įdomu buvo klausytis skambančių posmų ir prisiliesti prie skirtingų dvasinio pasaulio gelmių: išgyventi skausmą ir liūdesį, džiaugsmą ir nerimą. Akivaizdu, kad kuriančių žmonių sielos geba jautriau pažvelgti, brandinti gilesnius jausmus, saugoti atminties šviesą. Posmus pagyvino Elenos Freder, poetės ir bardės, skambėjusios dainos.  

                  Susirinkę  po pertraukos, kuri buvo labai smagiai išnaudota: vieni maloniai bičiuliavosi, kiti su Mokytoju Vasilijumi Trusovu dideliais žingsniais per Zarasus „prasibėgo“, puikių įspūdžių pasisėmė, paskelbti rezultatai.

Nominacijų buvo daug ir įvairių:

                  „Turiu Gyvenimą… Ir Meilę Tavo, / Kuri neturi pabaigos…“ – tikino ignalinietė Vaiva Kaladinskienė, gavusi padėką už eilėraščius, skirtus Meilei.    

                  „Aš myliu gyvenimą, / Nes jame yra Viešpats!“, – skaitęs kun. Rimantas Laniauskas iš Ukmergės. Jis apdovanotas už eilėraštį, skirtą Gyvenimui.

                  Už eilėraštį, skirtą Lietuvių kalbai, pelnė Irena Kerulienė, atvykusi iš Pabradės, Švenčionių r.: „Skambi kalba lietuvių – / Kaip vyturio daina: / Graži ir įspūdinga, / Lyg žiedlapių pūga…“ 

                  Atsiųsk man savo langą – / Regėsiu tai, / Ką tavo akys mato“, – dalijosi mintimis Audronė Misiukaitė iš Utenos, pelniusi padėką už eilėraštį apie Langą.“

                  „Nuo kelio didelio pabėga vieškeliai. / O kur pabėga, aš nežinau“, – retoriškai mąstė Petras Valčeckas iš Zarasų rajono, įvertintas už eilėraštį, skirtą  Lietuviškam vieškeliui. 

                   „Renku trupinius, šukes / Nuo praeities tako. / Bandau sulipdyti / Į stiklinę vazą / Ar  duonos riekę…“, – rašė Janina Augūnaitė – Varnienė iš Kupiškio. Pažymėtas jos eil. „Duonos riekė“.

                   Padėkos raštu apdovanota Rūta Sutkuvienė (Kėdainiai) už eilėraštį „Palauk“: „Tu tik palauk, aš pas Tave ateisiu, / Kai baltosios lelijos ežere žydės.“

                  „Mylėki žmogų, jo rankas / Dvi rankas, kurios augina duoną, / Jos – šiltos, švelnios, / Kvepia jaukumu, / Šilta žeme, / Pavasariniu vėju“, – teigė  Elena Freder. Įvertintas jos eilėraštis apie Rankas.                      

                  Už eilėraščius apie Tėviškę – Emilija Lukšytė – Krušinienė iš Punios, Alytaus r.: „Nuprausiu veidą, kojas numazgosiu / Skaidriu gimtinės šaltiniu./ Čia skausmą, raudą, gėlą panardinsiu, / Dalinsiuos ilgesiu perpus.“

                  Už Vasarai skirtus eilėraščius padėką pelnė Renata Dudzinskienė  (Alytus), piešusi žodžiais vasaros paveikslą: „Supasi vakaras ant smilgos krašto./ Žara pabirus po laukų vėsa.“

                  Už eilėraštį „Gimta šalis“ padėką gavo iš Kėdainių atvykusi Selestina Rimavičienė: „Tu – atmintis, Tu mano meilė, ilgesys / Čia, kur pienių laukas geltonuoja, /  Čia mano Lietuva – gimta šalis.“

                  Už eilėraštį „Po angelo sparnu“ – Roberta Grumadienė iš Panevėžio: „Ištieski, angele man ranką, / Prisėski ant pavargusio peties. / Lai visos bėdos slenka, / Neliesdamos manęs ir draugo ateities.“

                   Padėkos už eilėraščius Mamai skirtos:

                  „Aš žvilgsnį pakeliu aukštyn / Ir pamatau, kad Mamos akys / Žiūri į mane…“ – rašė Romaldas Zabulionis iš Prienų, zarasiškė Olga Černova akcentavusi: „Pasaulis didelis, o tu jį visiems dalinai –/ Pirmas žodis,  šypsnys, pirmas žingsnis“ ir Anelė Tamaševičienė iš Kėdainių, teigianti: „Nusileido už miško vakarinė žara. / Pilkos sutemos apgaubė žemę./ Tu užkloki mane languota skara, / Kaip kadaise vaikystėje, Mama.

                  Už nuoširdžiausius eilėraščius padėkota: Irenai Marijai Valionienei (Kuršėnai, Šiaulių r.) „Ar pasvert galėtum / Nueitus metus? / O tos gražios žvaigždės / Krenta, krenta, krenta…“ ir iš Anykščių rajono atvykusiai Kristinai Raščiutei – Dūdienei, teigusiai: „Kai ašara nurieda skruostu. / Padovanok man ilgesį dangaus“. Už eilėraščių dvasingumą apdovanota ir Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebono kan. Stanislovo Krumpliausko įsteigtu prizu – knyga „Dusetų Švč. Trejybės parapijos šimtmečiai“.

                  Už eilėraščius K.Širvinskui atminti – apdovanoti:

                  Tarmiškai eiliavusi Gražina Pitrėnienė iš Rokiškio: „Jadom vuogam išsirpa tavoji dena. / Paukščia riksmas tik perskradė tylų. / Neiauš unt atšlaima nauja rytdena. / Tik balundis na žemes pakyla.“; Benas Vytautas Garbinčius (Raudėnai, Šiaulių r.): „Kai sodai pasipuoš baltais žiedais, / Tu vėl sugrįši čia į Žemę. / Peizažų žemėje daugiau nebepaišysi,/ Nesklis malda ir eilės nebeguls / Baltajam popieriaus lape…“; pasvalietis Algis Mačiukas rašęs: „Siela nerado kitos išeities, /Paukščiu tik pakilti…“; Liucija Jagielienė iš Mažeikių liudijanti: „Tik skausmas / Pasiliko balto / Paukščio giesmėje. / Per baltą sodą / Motina ateina…“ ir Dalia Kružikaitė-Sakalauskienė: „Sugrįžk, pamok baltu sparnu, / Tarsi pakilt kiekvieną kviestum… / Baltasis paukšti, sugrįžt tave kviečiu / Pavasario giesme – poezijos skambėjimu didžiu…“

                  Už raiškiausiai skaitomus eilėraščius apdovanotos Vilija Dobrovolskienė iš Elektrėnų ir Dalia Kružikaitė – Sakalauskienė iš Kauno, o 100-ju konkurso poetu tapo Selestina Rimavičienė iš Kėdainių.

                  Ana ALEKSANDRAVIČIENĖ iš Jonavos skelbiama šių metų konkurso laureate –    juosiama laureato juosta, teikiama „Baltojo paukščio“ nominacija (statulėlė) ir diplomas.

                  Baltas poezijos paukštis –  baltasis balandis skrenda į Jonavą, nešdamas ne tik poezijos posmais skambantį pavasarį, bet ir viltį – kitais metais susirinkti Jonavoje…