Paukščių migracijos laikas jau artėja prie pabaigos, tačiau nemažai sparnuočių nė nesiruošia išskristi žiemoti į šiltesnius kraštus. Kai kurie iš jų ir pasiliks Lietuvoje, kentės, jeigu stos šalčiai. Ir dėl to labiausiai kalti yra žmonės – lesindami visą vasarą vandens paukščius batonu, duona, kruopomis, jie pripratina juos prie „gero gyvenimo“. Lengvai gaunamas lesalas tampa priklausomybe, gulbių šeimos ir ančių pulkai plaukia į žmonių lankymosi vietas.
Prisirišę prie maitinimo vietos, praradę įprotį maitintis tik natūraliu lesalu, paukščiai neišskrenda į žiemojimo vietas. Net užšalus vandens telkiniams jie laukia ant ledo, kada ateis žmonės ir pasiūlys batono. Toks lesalas kenkia paukščių sveikatai, ypač virškinimo sistemai. Jie nutunka, tampa mažiau judrūs.
Itin sveikintina sostinės Žvėryno bendruomenės iniciatyva, skirta skatinti žmones nelesinti Neryje ir tvenkiniuose gyvenančių didžiųjų ančių. Gali būti, kad bent keli šimtai šių paukščių, pripratusių prie lesinimo, čia ir lieka žiemoti. Prie tvenkinių įrengti informaciniai stendai supažindina su tokio lesinimo žala.
Šiemet Neringoje, pamaryje, jau vasaros pradžioje lankytojai ir poilsiautojai išvydo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos perspėjimus, kad paukščių lesinimas yra pavojingas.
Gamtosaugininkai primena, kad primaitinti paukščius galima tik žiemos sezonu ir tik tuos, kurie dėl aplinkos sąlygų natūraliai nesugeba susirasti maisto.
329876 853692excellent points altogether, you simply received a logo new reader. 550182