Dar spėsite pasodinti svogūninių gėlių

Besibaigiant spaliui, sodininkai, gėlių augintojai dar turi aibę darbų, kuriuos reikia padaryti: nuėmus derlių šiltnamyje, kad kitais metais būtų galima džiaugtis nauju, šiltnamį rekomenduojama dezinfekuoti.
O jei mėgstate svogūnines gėles, botanikas, Anykščių rajono tarybos narys Sigutis Obelevičius patarė jų sodinti dabar.

S. Obelevičius sakė, kad, jei šiltnamyje daržovių augintojai nori sterilumo ir sunaikinti įvairių ligų užuomazgas, jame reikėtų taikyti sėjomainą – vienais metais jame auginti paprikas, kitais – pomidorus, trečiais – agurkus.

„Tačiau tam reikia turėti ne vieną šiltnamį. Kadangi dažniausiai žmonės turi vieną šiltnamį, idealiausia būtų bent kas kelerius metus pakeisti viršutinį dirvos sluoksnį – išvežti žemes ir atvežti į šiltnamį naujos žemės arba komposto. Dar yra viena gera liaudiška priemonė, kuri gerai dezinfekuoja šiltnamį ir nieko nekainuoja – tai gvazdikiniai serenčiai. Žmonės šiltnamyje užkasa peržydėjusius serenčius – jų nemėgsta įvairūs kenkėjai, ligos“, – patarimais dalijosi Traupio botanikos sodo įkūrėjas.
„Dar šiltnamį dezinfekuoja sieros deginimas, bet ją deginant išsiskiria nuodingi sieros oksidai, todėl tą daryti reikia vėlai rudenį, kai šiltnamis būna tuščias. Vėliau į jį vėl galima drąsiai sodinti daržoves, nes sieros oksidas greitai išsisklaido.

Žvakes šiltnamiuose žmonės naudoja per šalnas – per naktį palikus kokias tris degančias žvakes, jos puikiai apsaugos nuo šalnos. Tačiau paprasta žvakė šiltnamio nedezinfekuoja“, – teigė S. Obelevičius.
Dabar – pats laikas sodinti svogūnines gėles, teigia gamtininkas: „Galima sodinti praktiškai visas. Dar prieš 30 metų toks laikas jau būtų per vėlus sodinti šias gėles, bet dabar tikimybė, kad žiema greitai prasidės ir stipriai įšals, yra labai maža.“

Sodinti svogūnėlius reikia ne bet kaip – svarbu, kokiame gylyje jie bus pasodinti.
„Kuo svogūnas didesnis, tuo jis turi būti giliau pasodinamas. Krokų svogūniukai maži, jie sodinami negiliai. Hiacintai, narcizai – giliausiai. Pasodinus yra labai svarbu, kad dar šiais metais svogūnai išleistų šaknis – jei įsišaknyja, augalai laukia pavasario. Vos sušyla orai, iš karto lenda žiedas. Labai vėlai pasodinus, svogūnai nespėja įsišaknyti ir supūna. Aš pats pernai esu sodinęs dar lapkričio mėnesį tulpių, narcizų, kurie spėjo įsišaknyti, nes nebėra žiemų“, – kalbėjo S. Obelevičius.
Pasiteiravus, ar, pasodinus svogūnėlių, juos reikia patręšti, pridengti, S. Obelevičius teigė, kad juos galima tiesiog palikti ramybėje:

„Lepesnius augalus, pavyzdžiui, hiacintus, galima pamulčiuoti durpėmis, pjuvenomis, spaliais. Dėl visa ko – jei prasidėtų labai ankstyva žiema ir besniegis šaltis. Kai žemė peršąla, o svogūniukai nėra gerai įsišakniję, jie žūva, – patarimais dalijosi buvęs rajono vadovas ir pridūrė, kad svogūninių augalų žydėjimas priklauso ne nuo tręšimo, o nuo to, kokio dydžio svogūnėlis yra pasodinamas: – Jeigu pasodinsi mažus, kreivus svogūnus, tai ir žiedai bus tokie patys. Jei svogūnai bus sveiki, gražūs, dideli, tai ir žiedai bus gražūs. Tręšti svogūnines gėles geriausia po žydėjimo. Kai tulpės peržydi, geriausia yra žiedus nuskinti ir tuomet augalus patręšti, kad jos galėtų užauginti stambesnius svogūnus.“