Neįgalių žmonių darbo jėgos potencialas Lietuvoje vis dar neišnaudojamas, sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė.
Pasak Rimantės Šalaševičiūtės, Lietuvoje yra daugiau kaip 100 tūkst. negalią turinčių darbingo amžiaus žmonių, kurie neranda darbo.
„Turime daugiau kaip 100 tūkst. neįgaliųjų, kurie trūkstant darbo jėgos, galėtų papildyti tas gretas, kurių reikia darbdaviams“, – penktadienį diskusijoje Seime teigė socialdarbietė R. Šalaševičiūtė.
Ji taip pat pripažino, kad neįgaliųjų skurdo rizika Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES) ir toliau didėja, o gebėjimų stoka ir menka profesinė reabilitacija yra pagrindinės kliūtys jų integracijai į darbo rinką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, neįgalieji net ir dirbdami skursta labiau nei kiti gyventojai. Anot jo, 13,8 proc. dirbančių neįgaliųjų skursta, kai visų dirbančiųjų skurdas siekia 7,7 proc.
2018 metais į Užimtumo tarnybą kreipėsi 11 tūkst. neįgaliųjų, iš kurių apie 6 tūkst. buvo įdarbinti.
„Didžioji dalis (ieškojusiųjų darbo – BNS) vyresnio amžiaus, nuo 50 metų“, – teigė L. Kukuraitis.
L. Kukuraitis sakė, kad valdžios paramos nepririšus prie MMA (555 eurai), neįgaliųjų atlyginimai būtų didesni.
„Jeigu subsidijas rišame prie MMA, tai žmonės ir gaus MMA, jeigu nerišime, tai gali būti, kad žmonės gaus atlyginimus, panašesnius į atviros darbo rinkoje egzistuojančius“, – Seime teigė ministras.
Žmonių su negalia užimtumo lygis Lietuvoje taip pat žemiausias ES – 45,5 proc. ES vidurkis siekia 47,4 procento.
Pasak R. Šalaševičiūtės, dabar Lietuvoje yra 159 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, iš kurių socialinėse įmonėse šių metų pradžioje dirbo 6,67 tūkst., iš jų 376 žmonės turi mažiausią – iki 25 proc. darbingumą.
Dar 47,2 tūkst. neįgaliųjų dirba atviroje darbo rinkoje.
