Kiekviena iš dabar Kurklių seniūnijoje veikiančių vėjo elektrinių skleidžia 106 decibelų garsą. Dalis naujojo parko elektrinių bus tokio pat triukšmingumo kaip jau esančios, o kita dalis, esanti arčiau sodybų, turėtų burgzti tyliau.
Vargu ar Staškūniškio apylinkių gyventojams pavyks apsiginti nuo UAB,,European Energy Lithuania“ planuojamo šalia jų namų statyti 15 vėjo elektrinių parko. Panašu, kad esminių sprendimų priėmimas yra paliktas poveikio visuomenės sveikatai vertintojams, o Lietuvoje galiojantys teisės aktai nereglamentuoja konkrečių atstumų nuo vėjo elektrinių iki artimiausių gyvenamųjų namų. Poveikio sveikatai vertintojų atstovės teigimu, arčiausiai gyvenamųjų namų esančios elektrinės skleis 100 decibelų triukšmą, kuris prilygsta … diskotekos triukšmui.
Teorinių skaičiavimų duomenimis, gyvenamuosius namus pasieks apie 40 decibelų garsas. Neaišku, kas vyks, jei garsas bus didesnis. Mažai tikėtina, kad yra būdų statytojus priversti nugriauti milijonus kainuojančias elektrines.
Aplinkos ministerija pasiūlė kreiptis į Sveikatos apsaugos
ministeriją
Staškūniškio apylinkėse ketinama statytis 4,5 MW nominaliosios galios vėjo jėgaines, kurių bokšto aukštis – 125-164 m., rotoriaus diametras – 149 m., o bendras jėgainių aukštis – 199,5 – 238,5 m. Artimiausi gyvenamieji namai nuo konkrečių planuojamų elektrinių yra už 325, 340 ir 365 metrų.
,,Kokiu atstumu nuo gyvenamųjų namų draudžiama statyti vėjo elektrines? Ar sanitarinės zonos dydis priklauso nuo elektrinių galingumo? Ar yra reikalavimai dėl elektrinių keliamo triukšmo?“ – tokius klausimus išsiuntėme Aplinkos ministerijai, nurodę ir šalia Staškūniškio ketinamų statyti vėjo elektrinių techninius parametrus.
Atsakymą pateikė Dr. Mindaugas Raulinaitis, Aplinkos minsiterijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistas, kuruojantis poveikio aplinkai vertinimo klausimus.
,,Atsakydami į jūsų 2019 m. gegužės 28 d. paklausimą, informuojame, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo nutarimuose įtvirtintas tiesioginis institucijų įgaliojimų nustatymas, t. y. kiekviena institucija gali atlikti tik įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas atitinkamos srities valstybės valdymo ar kitas funkcijas ir įgyvendinti valstybės politiką konkrečioje srityje. Galiojantys įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-22 nutarimu Nr. 1138 patvirtinti Aplinkos ministerijos nuostatai nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, jų taikymą, nagrinėti konkrečias situacijas ir daryti šių situacijų vertinamojo pobūdžio išvadas. Pagal kompetenciją teikiame Aplinkos ministerijos specialistų nuomonę, kuri nėra oficialus teisės aiškinimas ar sprendimas konkrečioje situacijoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į šio įstatymo 2 priede pateiktą sąrašą (toliau – PAV įstatymo 2 priedo sąrašas), turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Jūsų minima planuojama ūkinė veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo sąrašo 3.8.1 papunktyje nurodytą veiklą – vėjo elektrinių įrengimas, kai įrengiamos 3 vėjo elektrinės, kurių bent vienos aukštis 50 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) ar daugiau. Vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atlikta iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų) išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis, klausimai, susiję su poveikiu visuomenės sveikatai, sanitarinėmis apsaugos zonomis ir triukšmo ribiniais dydžiais priskirti Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai“, – nurodė dr. M.Raulinaitis.
Taikomi bendrieji
reikalavimai triukšmui
Gavus šį atsakymą, neliko nieko kito, kaip tik tuos pačius klausimus siųsti į Sveikatos apsaugos ministeriją. Iš pastarosios pavaldume esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gavome šios įstaigos Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės parengtą atsakymą.
,,Teisės aktais nėra nustatytas minimalus atstumas nuo vėjo jėgainės (jėgainių). Kiekvienu konkrečiu atveju 30 kW ir didesnės įrengtosios galios vėjo elektrinių atstumas nuo gyvenamųjų namų įvertinamas atsižvelgiant į jų keliamą triukšmą, šešėlių mirgėjimą ir kitus veiksnius. Šis atstumas turi užtikrinti, kad minėti veiksniai neviršytų teisės aktų reikalavimų (pvz., triukšmas negali viršyti 45 dBA nakties metu). Minėtas įvertinimas vykdomas sanitarinės apsaugos zonos dydžio nustatymo procedūros metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydis priklauso muo elektrinių galingumo. Kuo galingesnė elektrinė, tuo didesnį triukšmą ji skleidžia į aplinką ir reikia didesnio atsumo, kad triukšmas aplinkoje sumažėtų iki minėto dydžio. Atskirų reikalavimų tik vėjo elektrinių triukšmui nėra. Šioms elektrinėms taikomi Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje” reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, kad vėjo elektrinės skleidžia žemo dažnio garsus, infragarsą. Žemo dažnio garsai blogiau sulaikomi pastatų sienų, dėl to geriau girdimi patalpose, kai kito dažnio garsai gali būti nejuntami. Vertinant minėtų garsų poveikį, taikomos Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ nustatytos ribinės vertės“, – ,,Anykštai“ atsakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja I.Taraškevičienė.
Triukšmas eis į dangų
Kadangi ir Aplinkos ministerijos, ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai iš esmės nurodė, kad už elektrinių išdėstymą yra atsakingi poveikio visuomenės sveikatai vertinojai, paskambinome šį darbą Anykščių rajone atlikusios Klaipėdos įmonės VšĮ ,,Pajūrio tyrimų ir planavimo intitutas“ projekto vadovei Rositai Milerienei.
R.Milerienė ,,Anykštai“ sakė, kad, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, subjektyvumo yra labai mažai, nes atstumus ir triukšmą skaičiuoja programos. Pasak projekto vadovės, VšĮ ,,Pajūrio tyrimų ir planavimo intitutas“, atlikdamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, stengėsi minimizuoti neigiamus elektrinių padarinius aplinkiniams gyventojams. R.Milerienė aiškino, kad tolimesnės nuo gyventojų elektrinės, pagal ,,Pajūrio tyrimų ir planavimo intituto“ išvadas, galės skleisti 106 decibelų garsą, o artimiausios – 100 decibelų. ,,Vikipedija“ decibelų skalę lygina su žmonėms gerai žinomais garsais. 100 decibelų triukšmas prilyginamas diskotekos keliamam triukšmui.
Poveikio sveikatai vertintojų ataskaitoje nurodoma, kad gyvenamajai aplinkai priimtinas triukšmo lygis yra apie 40 decibelų ir išskaičiuojama, kad artimiausių namų gyventojus tik toks triukšmas arba šiek tiek didesnis ir pasieks. 40 decibelų garsą Vikipedija palygina su šnabždesiu. ,,Kuo aukštesnė elektrinė – tuo mažesnis garsas pasiekia žemę“, – apie tai, kad rekordinis Lietuvoje Staškūniškio elektrinių aukštis yra naudingas, o ne grėsmingas aplinkai, aiškino vertintojų atstovė.
Elektrinių skleidžiami garsai priklauso ne tik nuo jų galingumo, bet ir nuo jų šiuolaikiškumo, tvarkingumo ir t.t. R.Milerienė aiškino, kad, pagal poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, išskaičiuoti teoriniai dalykai, o kad užsakovai pastatytų būtent tokias elektrines, kokios nurodytos poveikio vertinime, nėra jos įstaigos reikalas.
Aplinkinių sodybų gyventojai baiminasi ne tik elektrinių triukšmo, bet ir šešėliavimo. Poveikio visuomenės sveikatai vertinime nurodoma, kad ,,šešėliavimo poveikio vertinimui Lietuvoje sukurtų ir patvirtintų metodikų ar higienos normų nėra.“ Todėl remiamasi Vokietijos standartais. Vokietijoje šešėliavimas leidžiamas iki 30 valandų per metus. Poveikio visuomenės sveikatai vertinime dėstoma, kad Staškūniškio vėjo elektrinių parke turės būti įdiegti sensoriai, kurie, esant didžiausiam saulės aktyvumui, stabdys elekrinių darbą.
Surinko protestuojančių
gyventojų parašus
Priminsime, jog problemą dėl būsimo elektrinių parko projekto į viešumą iškėlė Staškūniškio apylinkių gyventojos Asta Ališauskienė, Vilė Vaivadienė bei Ona Misiūnaitė. Moterys, nerimaudamos dėl būsimos elektrinių kaimynystės, kreipėsi į ,,Anykštos“ redakciją. Anykščių rajono vadovams įteiktas 104 staškūniškiečių, protestuojančių prieš vėjo elektrinių parko statybas, pasirašytas raštas. Bet elektrinių projekto įgyvendintojų – UAB ,,European Energy Lithuania“ atstovas Audrius Čypas ,,Anykštai“ aiškino, kad, šalia Staškūniškio pastačius vėjo jėgaines, visas kaimas turėsiąs tik naudos. Ne paslaptis, kad iš mūsų rajono gyventojų didžiausią naudą elektrinės neš ūkininkams, kurie jau sudarė sklypų nuomos sutartis. Redakcijos šaltinių teigimu, už sklypo vienai jėgainei nuomą ūkininkai per metus gali tikėtis 5000 eurų.
Redakcijos kalbinti Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius bei vicemeras Dainius Žiogelis dėstė, kad jie suprantą gyventojus, kuriems neramu dėl būsimos elektrinių kaiminystės. Tačiau rajono vadovai aiškino, kad vargu ar yra teisinių būdų sustabdyti statybas. ,,Verslininkai turėtų susitikti su bendruomene, su gyventojais ir susitarti. Ateina apie 60 milijonų eurų investicija, bus ir viena kita darbo vieta. Tačiau jeigu bus konfliktas su gyventojais… Tikiuosi, šalys sugebės susitarti“, – ,,Anykštai“ sakė meras S.Obelevičius.
