Draudimas deginti malkas – tikras ar tariamas

Viešojoje erdvėje paskleista žinia, kad Aplinkos ministerija ruošiasi uždrausti deginti malkas, be reikalo klaidina ir erzina visuomenę. Norint racionaliai diskutuoti ir pateikti objektyvią informaciją apie namų ūkiuose naudojamo kietojo kuro poveikį aplinkos oro kokybei ir visuomenės sveikatai, būtina kalbėti apie priemonių visumą.

 Šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru, į orą patenka daug teršalų – apie 80 proc. smulkiųjų kietųjų dalelių ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų. Iki šiol kietojo kuro naudojimas namų ūkiuose visiškai nėra reguliuojamas, nors akivaizdu, kad yra daroma žala aplinkai ir žmonių sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, smulkiosios kietosios dalelės sukelia kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligas, vėžinius susirgimus ir priešlaikines mirtis.

„Mažinti oro taršą, kurią kelia namų ūkių šildymo įrenginiai, ypač aktualu didžiuosiuose miestuose, kur, prasidėjus šildymo sezonui, pastebimai padidėja kietųjų dalelių ir kancerogeninio teršalo benzo(a)pireno koncentracija ore“, – sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.

Aplinkos ministerija, siekdama pradėti konstruktyvias diskusijas, kaip spręsti šią itin svarbią problemą, kartu su konsultantais parengė Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą. Šis projektas yra pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei.

Viena svarbiausių siūlomų priemonių – finansinis miestų gyventojų skatinimas jungtis prie centralizuoto šildymo sistemos. Kita ne mažiau svarbi ir jau pradėta įgyvendinti priemonė – modernizuoti namų ūkiuose įrengtus kietojo kuro katilus arba juos pakeisti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiomis šildymo sistemomis.Katilams keisti numatyta 15 mln. eurų ES 2014-2020 m. paramos lėšų. Naudodamiesi šia parama, net 4,2 tūkst. šalies namų ūkių iki 2023 m. pabaigos galės atnaujinti savo taršius katilus. Modernesnės ir tausesnės technologijos padės taupiau ir darniau naudoti energiją, pagerinti oro kokybę ir sumažinti žmonių sergamumą.

Pasak Vitalijaus Auglio, plano projekte siūlomas draudimas šildyti namus kietuoju kuru centralizuoto šildymo teritorijose būtų taikomas tik nuo 2030 m. ir tik tuo atveju, jeigu nepavyktų sumažinti oro taršos kitomis – gyventojus finansiškai skatinančiomis – priemonėmis.

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektas yra rengiamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Pasiekus joje numatytus tikslus, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turi sumažėti beveik 50 proc.

Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kaip įpareigoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, turi būti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 31 d.