Ar kada nors pastebėjote, kad vasarą elektros sąskaitos atrodo mažesnės nei žiemą, net jei elektros tarifai nesikeičia? Daugeliui Lietuvos gyventojų tai pažįstama situacija, tačiau ne visi susimąsto, kodėl taip nutinka. Vieni priežasčių ieško elektros biržos kainose, kiti galvoja apie buitinių prietaisų naudojimą ar, kad elektros tiekėjas savavališkai pakeitė elektros tarifą. Tačiau iš tiesų viskas glaudžiai susiję su metų laikais, mūsų įpročiais ir net pačia gamta.
Sezoniškumas daro didelę įtaką elektros vartojimui: šildymo poreikis, dienos šviesos trukmė, buitinių prietaisų naudojimo intensyvumas ir net mūsų gyvenimo būdas vasarą bei žiemą gali lemti kelių dešimčių eurų skirtumą sąskaitoje. Panagrinėkime, kodėl šiltuoju metų laiku piniginė atsikvepia lengviau, o šaltą žiemą elektros skaitiklis sukasi sparčiau.
Dienos šviesa – nemokama elektra
Vasarą Lietuvoje dienos būna itin ilgos – šviesu net iki 18 valandų per parą. Tai reiškia, kad didžiąją dalį buities darbų atliekame natūralioje šviesoje, todėl lempos įjungiamos tik vakare arba net visai nereikalingos. Šis paprastas, bet reikšmingas faktorius leidžia sutaupyti nemažai elektros.
Žiemą situacija kardinaliai skiriasi – trumpomis dienomis apšvietimas reikalingas nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Tai reiškia, kad vien tik dėl šviesos poreikio elektros suvartojimas išauga, net jei kiti prietaisai naudojami panašiai kaip vasarą. Be to, žiemos metu dažniau pasirenkamas intensyvesnis apšvietimas – įjungiamos kelios lempos viename kambaryje, naudojami šviestuvai su galingesnėmis lemputėmis norint kompensuoti kuo natūralesnės šviesos poreikį ir užtikrinti gyvenimo kokybę.
Šildymo ir vėsinimo poreikiai
Žiema Lietuvoje reiškia ne tik šalčius, bet ir didesnį elektros poreikį, ypač tiems, kurie naudoja elektrinius radiatorius, šildytuvus ar grindų šildymo sistemas. Net ir centrinio šildymo turintys gyventojai neretai įjungia papildomą elektrinį šildytuvą itin šaltomis dienomis, o tai ženkliai padidina sąnaudas.
Vasarą, nors kartais naudojami kondicionieriai, jų elektros sąnaudos paprastai yra mažesnės nei šildymo prietaisų žiemą. Be to, ne visi gyventojai turi oro kondicionierius, o daugelis renkasi natūralų vėdinimą – atidarytus langus ar ventiliaciją. Taip pat svarbu paminėti, kad kondicionieriai dažnai naudojami tik kelias valandas per dieną, o šildytuvai žiemą gali veikti kone nuolat, todėl skirtumas tarp sezono sąnaudų tampa akivaizdus.
Buitinių prietaisų naudojimo skirtumai
Žiemą žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, tad dažniau įjungiamas televizorius, kompiuteriai, žaidimų konsolės. Taip pat dažniau gaminamas maistas namuose, todėl intensyviau naudojama orkaitė, elektrinė viryklė, garų surinkėjas, virdulys ar indaplovė. Visi šie prietaisai prisideda prie didesnių sąskaitų.
Vasarą gyvenimo būdas paprastai pasikeičia: daugiau laiko praleidžiama lauke, atostogaujama, išvykstama į sodybas ar keliones. Todėl natūraliai sumažėja buitinės technikos naudojimas, o kartu ir elektros suvartojimas. Kai kurie netgi per vasarą rečiau įsijungia orkaitę ar viryklę, nes maistą gamina lauke – grilina ar kepa ant laužo, taip visiškai apeidami elektros sąnaudas.
Elektros biržos kainų įtaka
Nors didžiausią įtaką sąskaitoms daro mūsų įpročiai ir sezoniškumas, svarbu nepamiršti ir elektros biržos kainų. Vasarą dažniau gaminama pigi saulės bei vėjo energija, todėl elektros kainos gali būti mažesnės. Žiemą, kai paklausa išauga, o gamtinės sąlygos ne visada palankios atsinaujinančiai energetikai, kainos neretai šokteli aukštyn.
Tai reiškia, kad prie sezoniško elektros vartojimo skirtumo prisideda ne tik gyventojų elgsena, bet ir objektyvios rinkos sąlygos. Pavyzdžiui, žiemą elektros kaina gali būti kelis kartus didesnė nei ankstesnėmis vasaromis, nes dėl šalto sezono ir energetikos krizės smarkiai auga paklausa. Tokie svyravimai parodo, kad net jei vartojimo įpročiai išliktų tokie patys, vien rinkos sąlygos gali nulemti didesnes sąskaitas.
Kaip sumažinti elektros energijos sąskaitas žiemą?
Kad sąskaitos žiemą nebūtų šokiruojančios, galima imtis kelių paprastų priemonių. Pirmiausia – naudoti LED lemputes, kurios sunaudoja iki 80 % mažiau elektros nei kaitrinės. Antra – pasirūpinti šilumos izoliacija, kad nereikėtų papildomai šildytis elektriniais prietaisais. Trečia – atkreipti dėmesį į buitinės technikos efektyvumą, nes senesni prietaisai gali būti tikri elektros „rijikai“.
Net paprasti įpročiai, tokie kaip išjungti prietaisus iš elektros lizdo, kai jie nenaudojami, arba sumažinti apšvietimo intensyvumą, gali padėti sutaupyti. Taip pat pravartu pasinaudoti dviejų laiko zonų tarifais – daugiau elektros reikalaujančius darbus, pavyzdžiui, skalbimą ar indaplovės naudojimą, perkelti į naktinį laiką.
Nors elektros kaina biržoje ir politiniai sprendimai daro savo, pagrindinė priežastis, kodėl sąskaitos vasarą būna mažesnės, slypi mūsų pačių įpročiuose ir gamtos cikluose. Ilgesnės dienos, mažesnis šildymo poreikis ir aktyvesnis gyvenimo būdas už namų ribų leidžia elektros suvartoti mažiau. Žiemą, priešingai, trumpesnės dienos, šalčiai ir ilgesnis buvimas namuose padidina poreikį. Suprasdami šiuos sezoniškumo dėsnius, galime geriau planuoti savo vartojimą ir net žiemą rasti būdų sąskaitas padaryti draugiškesnes piniginei.
