EP pirmininkas tikisi, kad Popiežiaus vizitas prisidės pažadinant senąją Europą iš sąstingio

Antradienio rytą ir vidurdienį Europos Parlamente (EP) lankysis Popiežius Pranciškus. Po susitikimo su ES institucijų vadovais prieš vidurdienį jis pasakys iškilmingą kalbą EP plenarinėje sesijoje. 
Popiežiaus Pranciškaus vizitas į Strasbūrą vyks praėjus 26 metams po Jono Pauliaus II apsilankymo, primenama Vatikano radijo svetainėje. Anąsyk Jonas Paulius II kaip suvienytos Europos misijos sferas įvardijo kūrinijos išsaugojimą, solidarumą migrantų ir pabėgėlių atžvilgiu, integralios žmogaus vizijos atkūrimą. Ar šios temos tebėra aktualios šiandien? Pasak Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino (Pietro Parolin), šiandien šie klausimai dar aktualesni, kaip ne kartą savo pasisakymuose pabrėžė popiežius Pranciškus. Šalia jų – tam tikras nusivylimas Europos projektu, prarasta dalies europiečių viltis, kad Europa gali išspręsti žemyne vyraujančias problemas.  

Kardinolas P. Parolinas primena, kad popiežius kalba ir apie „pavargusią Europą, kuriai reikia padėti atjaunėti”. Čia svarbi ne tik nedarbo problema, su kuria ypač susiduria Europos jaunimas. Vis didėja vertybinė krizė. Nors12 žvaigždžių Europos vėliavoje nurodo į Mergelės Marijos karūną, nors Europos šaknys krikščioniškos, būtent tai dažnai tampa diskusijų objektu. Kardinolas P. Parolinas, duodamas interviu Vatikano radijui, primena, kad Lisabonos sutartyje paminėtos vertybės iš esmės yra krikščioniškos. Be to, reikia nepamiršti ir ypatingo krikščionių indėlio Europos kūrime. „Manau, kad mes, krikščionys, ir ypač katalikai, turime būti įsitikinę šio projekto nešamu gėriu ir naudingumu, ir prisidėti dviem būdais. Viena vertus, suteikti Europai širdį, sielą. Ypač dažnai šiandien skundžiamasi – kad Europai trūksta sielos. Tai būtų mūsų esminis indėlis. Taip pat noriu pacituoti mintį, kuri labai svarbi popiežiui Benediktui XVI – reikia praplėsti proto ribas, tarp proto ir tikėjimo nėra priešpriešos, tai turi tapti susitikimo ir bendradarbiavimo vieta su visais, kuriant tokią Europą, kokios visi trokštame ir svajojame”, – sako kardinolas P. Parolinas.

Tuo tarpu Europos Parlamento pirmininkas Martinas Šulcas (Martin Schulz) tikisi, kad popiežiaus vizitas padės atsakyti europiečiams į klausimą, kokia turėtų būti Europos misija ateityje. „L’Osservatore Romano” publikacijoje jis pažymi, kad Bažnyčia visuomet padėjo Europai augti, prisidėjo jai vienijantis. Kokią misiją Europa turi atlikti ateityje? Popiežiaus Pranciškaus vizitas, pasak jo, padės atsakyti į šį klausimą, paskatins europiečius įsigilinti, kokia mūsų Sąjungos prasmė. Ar norime, kad Europa būtų tik bendra rinka laisvam kapitalo ir prekių judėjimui, ar norime Europos, kuri atnaujintų solidarumo, tolerancijos, pagarbos žmogui vertybes, kurios įkvėpė Europos projekto kūrėjus. 

Europos Parlamento pirmininkas primena, kad vienas pirmųjų popiežiaus Pranciškaus viešų veiksmų buvo kelionė į Lampedūzą, Europos pakraštį, kur didelį išbandymą patiria europiečių solidarumas ne tik su atvykėliais, bet tarpusavyje. Ne tik Pranciškaus žodžiai, bet jo istorija mums turėtų priminti, kaip šiandien Europa tapo imigracijos vieta, prieš tai pati ilgai buvusi emigracijos žemynu. Sprendimas ateičiai gali būti ne tik sukurta legalios imigracijos sistema, bet ir didinamos pastangos, kad prašančiųjų prieglobsčio priėmimas taptų bendra atsakomybė. 

„Atsivėrėme globalizacijai ne tam, kad ji mus sugniuždytų, tačiau kad padėtume jai tapti žmogiška, socialia, tvaria. Priėmėme Europą ne tam, kad apgintume savo pasiekimus apsitverdami sienomis, tačiau kad vis daugiau žmonių galėtų džiaugtis mūsų teisėmis”, – rašo M. Šulcas, dėkodamas popiežiui už netrukus prasidėsiantį vizitą į Strasbūrą, tikėdamas, kad jis prisidės pažadinant senąją Europą iš sąstingio, padės jai grįžti tarp žmonių ir į savuosius pakraščius.