Šylant orams ir vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje, Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai primena, kad erkės Lietuvoje jau aktyvios, todėl dabar yra ypač svarbus metas pasirūpinti apsauga nuo erkinio encefalito. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nuo šios infekcijos skiepijami 50–60 metų amžiaus gyventojai.
„Gyventojai dažnai klaidingai mano, kad jei erkės jau aktyvios, pradėti skiepytis per vėlu. Tačiau taip nėra. Šiltuoju metų laiku gali būti taikoma pagreitinta vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių išlaikomas dviejų savaičių intervalas. Tai leidžia greičiau susiformuoti imunitetui ir sumažinti sunkių komplikacijų riziką. Todėl raginame gyventojus nedelsti ir dėl skiepų į savo gydymo įstaigas kreiptis jau dabar“, – sako VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruoti 642 erkinio encefalito atvejai. Tai viena pavojingiausių virusinių centrinės nervų sistemos infekcijų. Liga gali pažeisti galvos smegenis, jų dangalus, periferinius nervus, o daliai žmonių liekamieji reiškiniai išlieka visam gyvenimui. Persirgus dažnai pasitaiko pusiausvyros sutrikimų, galvos skausmų, dėmesio koncentracijos problemų, klausos sutrikimų, rankų ar pečių juostos raumenų silpnumo. Kai kuriais atvejais liga gali sukelti neįgalumą. Specifinio gydymo nuo šios ligos nėra – taikomas tik simptomus lengvinantis gydymas, todėl vakcinacija išlieka patikimiausia apsaugos priemone.
Erkiniu encefalitu užsikrečiama labai greitai – virusą erkės perduoda per seiles vos įsisiurbus. Net ir skubiai pašalinus erkę rizika išlieka. Be to, erkės aptinkamos ne tik miškuose ar pievose, bet ir miestų parkuose, soduose, gyvenamųjų namų aplinkoje. Retesniais atvejais infekcija gali būti perduodama vartojant nepasterizuotą užkrėstą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus.
Pagal įprastą skiepijimo schemą nuo erkinio encefalito reikia trijų vakcinos dozių. Pirmosios dvi dozės dažniausiai suleidžiamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečioji – po 5–12 mėnesių. Vėliau, siekiant išlaikyti apsauginį imunitetą, po trečiosios dozės praėjus 3 metams, reikia suleisti pirmąją palaikomąją dozę, o kitas – kas 5 metus.
Taikant pagreitintą schemą, antroji dozė gali būti skiriama jau po dviejų savaičių nuo pirmosios. Apsauga susiformuoja praėjus maždaug dviem savaitėms po antrosios dozės, tačiau ilgalaikiam imunitetui būtina užbaigti visą skiepijimo kursą. Trečia vakcinos dozė skiriama praėjus 5-12 mėn. po antrosios.
Svarbu žinoti, kad vakcina neapsaugo, jei erkė įkando dar prieš skiepijimą arba per pirmąsias dvi savaites po pirmosios dozės. Dėl to net ir pradėjus skiepytis būtina išlikti atsargiems gamtoje – naudoti repelentus, dėvėti kūną dengiančius drabužius ir po buvimo gamtoje atidžiai apsižiūrėti.
Dėl nemokamos vakcinos 50–60 metų amžiaus gyventojai gali kreiptis į savo šeimos gydytoją gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę. Kiti gyventojai pasiskiepyti gali savo lėšomis gydymo įstaigose ar vaistinėse, kuriose teikiama skiepijimo paslauga.
Kas iš tiesų pavojinga – pirkit, ir dar labai nepigiai, vakcinas. O apie už dyką duodamus net patarlės yra.