Filosofas Adas Diržys: „Kaifuoju nuo metodologijos“

Anykščiuose nėra daug vyresnės kartos anykštėnų, kurie pažinotų jauną mokslininką Adą Diržį. Kultūringą, liekną, juodai apsirengusį jaunuolį pastebi dažnas Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos lankytojas. Viešojoje bibliotekoje filosofas praleidžia pakankamai daug laiko.
Šios bibliotekos Vartotojų aptarnavimo ir informacijos skyriaus Skaitykloje jį buvo galima sutikti prieš apsiginant mokslų daktaro laipsnį. Kai disertacija buvo apginta, mokslų daktarą Adą nusprendžiau pakalbinti apie jį dominančius ezoterizmo reiškinius (okultizmą, magiją, alchemiją, astrologiją ir t. t.) bei šių reiškinių mokslinius tyrimus.

Disertacija ir pedagoginė veikla

Anykštėnas filosofas A. Diržys, kurio tyrimų sritis – ezoterizmas, gruodžio 6 dieną Vytauto Didžiojo universitete (VDU) apsigynė disertaciją tema „The Problem of the Transcendental as a Qualificational Function: F. H. Bradley, Iain Hamilton Grant, and Ray Brassier“ („Transcendentalumo problema kaip kvalifikacinė funkcija: F. H. Brandley‘is, Iainas Hamiltonas Grantas ir Ray‘us Brassieras“). A. Diržiui buvo suteiktas filosofijos mokslų daktaro vardas. Filosofo mokslinio darbo vadovas – prof. dr. Gintautas Mažeikis. Jaunojo mokslininko disertacija yra skirta šiuolaikinių realizmų problematikai tirti.

A. Diržys yra VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas ir bakalauro darbų vadovas. Nuo 2020 metų studentams jis dėsto kursus: „Šiuolaikiniai realizmai“, „Didieji mąstytojai: gamtos filosofijos ir būties teorijų idėjos“. Taip pat yra Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas.

Paaugliški A. Diržio metai

Ado vaikystė prabėgo Panevėžyje. Ten jis pradėjo eiti į mokyklą, ten jis lankė Panevėžio muzikos mokyklą. Būsimas filosofas augo meniškoje ir kultūringoje aplinkoje. Jo giminaičiai iš mamos pusės gabūs muzikai, o giminėje iš tėčio pusės yra nemažai baigusių dailės mokslus. Nuo mažų dienų būsimas filosofas girdėjo močiutės – politinės kalinės – pasakojimus apie sovietmečiu naikinamą lietuvių tautą. Mergina už tai, kad teikė pagalbą partizanams, su savo tėčiu, Ado proseneliu, buvo ištremta į Sibirą. Kai Adui suėjo trylika metų, jo tėvai su abiem sūnumis (Adas turi jaunesnį brolį Gvidą) atsikėlė gyventi į Anykščių kraštą ir paveldėtoje žemėje prie Rubikių ežero ėmėsi kaimo turizmo verslo.

Ezoterizmu jaunuolis susidomėjo visiškai atsitiktinai. Vaikinui besimokant Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos 11-oje klasėje, mama iš Anykščių viešosios bibliotekos Adui atnešė paskaityti Alano Bakerio knygą „Burtininkas: magija amžiams bėgant“. Jungtinėje Karalystėje žinomas autorius ir iliustratorius savo knygoje apžvelgia garsiausių pasaulio burtininkų istorijas. Paaugliams skirtame leidinyje atskleidžiama, kaip veikia burtai, kerai ir talismanai, aprašoma, kaip atsirado slaptos magijos draugijos ir kokie buvo jų siekiai. Adą patraukė A. Bakerio vaizdingi pasakojimai apie praeities kartų stebukladarius, kurie buvo įtakingi ir didžiai gerbiami žmonės visuomenėje. Jaunuolį suintrigavo, kad garsus anglų fizikas ir matematikas Izaokas Niutonas domėjosi okultine mintimi ir turėjo sukaupęs didžiulę biblioteką ezoterine tematika.

Kai tik Adas baigė skaityti knygą „Burtininkas: magija amžiams bėgant“, vaikino pasaulis apsivertė „aukštyn kojomis“. A. Diržys godžiai skaitė viską apie religiją ir ezoterizmą, ką tik jam pavyko šiomis temomis rasti Anykščių viešosios bibliotekos fonduose. Jaunuoliui rūpėjo išsiaiškinti, kas iš tiesų yra magija, ezoterizmas ir okultizmas. A. Diržys buvo nustebęs, kad iki tol, kol į jo rankas papuolė A. Bakerio knyga, jis apie okultinius dalykus nieko nežinojo. Vaikinui buvo keista, kad ir istorijos mokytojai per pamokas šia tema absoliučiai nieko neužsiminė. Filosofas mano, kad taip nutiko todėl, kad dažnai vis dar gaju laikytis požiūrio, jog „magija – tai praeito amžiaus dalykas“. Sovietmečiu buvo teigiama, kad bet kokia religija ir magija ilgainiui išnyks, nes mokslas tobulėja ir mokslininkai greitu laiku atsakys į visus žmonijai rūpimus klausimus.

Norėjo tapti muzikantu, bet pasirinko filosofo kelią

A. Diržys skambina pianinu ir groja klasikine gitara. Grodamas mėgsta improvizuoti. Iki susidomėjimo ezoterizmu Adas svajojo tapti profesionaliu muzikantu. Baigdamas gimnaziją, vaikinas rinkosi būsimą profesiją iš istorijos, antropologijos ir panašių sričių. Svarstydamas pamatė, kad filosofija būtų ta niša, kuri labiausiai atsakytų į jam rūpimus, idėjų ir mąstymo prigimtį paliečiančius klausimus. Tik Adui kažkaip reikėjo išspręsti jo viduje iškilusią dilemą: „Muzikanto kelias ar filosofo ateitis?“ Pirmus dvejus metus VDU filosofiją studijuojantį Adą kankino didžiulės abejonės. Nuo trečio kurso anykštėnui atsirado galimybė universitete šalia privalomų filosofijos mokslų VDU Muzikos akademijoje kaip gretutinę specialybę studijuoti džiazo vokalą. Metus pasimokęs džiazo, A. Diržys suprato, kad filosofija yra tas kelias, kuriuo jis norėtų eiti, o muzika gali būti jo hobis. Muzika Adui – tai kūrybiškumas, laisvė, emocionalumas, o filosofiją vaikinas sieja su racionalumu. Mokslų daktarui buvimas filosofu – ne gyvenimo būdas, bet prasminga mokslinė veikla. A. Diržiui patinka gilintis į ezoterizmo reiškinius ir ieškoti dėsningumų. A. Diržys prisipažįsta: „Kaifuoju nuo metodologijos“.
Filosofas Adas pasakoja, jog XXI amžiuje religija ir ezoterizmas iš visuomenės gyvenimo niekur nedingo. Religija keitėsi ir įgijo naujas formas. Šių laikų visuomenėje atsirado religinių grupių, kuriose vakarietiškos doktrinos jungiamos su rytietiškomis.

Pasak A. Diržio, šiuolaikiniame pasaulyje religijos vaidmuo kinta ir plečiasi. Religijos kitimo procesai mokslininkus skatina pakeisti senąsias mąstymo struktūras, kurios nėra teisingos. Filosofijos mokslų daktarui „magija – tai reiškiniai, susiję su estetiškumu, pasaulio pažinimu, grožėjimusi, stebėjimusi, bandymais pamatyti kažką neįprasto, įžvelgti, kad pasaulyje gali būti kitaip ir jis gali būti kitoks“.

Adas yra Lietuvos religijotyrininkų draugijos, Europos Vakarų ezoterizmo studijų draugijos ir Ezoterinių praktikų studijų tyrimų tinklo narys bei Lietuvos ezoterizmo studijų grupės koordinatorius. Ezoterizmas apima įvairių mistinių mokymų (teosofijos, gnosticizmo, hermetizmo, alchemijos ir kt.), judėjimų (masonerijos, rozenkreicerių ir kt.) ir mistinio religijų aspekto (žydų misticizmo, krikščioniškojo ezoterizmo) idėjinį pamatą, doktriną, kultines apeigas ar ritualus. Adas pasakoja, kad pasirinko tyrinėti ezoterinius reiškinius, nes tai nauja tarpdisciplininė mokslinių tyrimų sritis, vienijanti istorikus, sociologus, antropologus, psichologus ir t. t. Šia studijų kryptimi visuomenė ėmė domėtis po to, kai prieš dvidešimt metų buvo įkurta Europos Vakarų ezoterizmo studijų draugija. Pasaulyje taip pat yra susikūrusios smulkesnės regioninės ir tematinės ezoterizmo studijų draugijos. Anykštėnas A. Diržys yra minėtos Europos ezoterizmo studijų draugijos valdybos narys. Valdybą sudaro 14 narių iš įvairių Europos šalių. Valdyba kuruoja ezoterizmo studijas Europos valstybėse, organizuoja konferencijas, prisideda prie studijų programų plėtros. Anykštėnas A. Diržys yra vienintelis filosofas Europos ezoterizmo studijų draugijos valdyboje. Kitų šalių atstovai minėtoje valdyboje yra istorikai, sociologai arba yra baigę antropologijos studijas.

Mokslinė A. Diržio veikla

Doktorantūros temą „The Problem of the Transcendental as a Qualificational Function: F. H. Bradley, Iain Hamilton Grant, and Ray Brassier“ A. Diržys pasirinko rašydamas magistrantūros baigiamąjį darbą. Disertacijos darbe anykštėnui rūpėjo sukurti teorinį atsaką šiuolaikiniams realizmams, vykstantiems dabar. Savo darbu jis stengėsi parodyti visuomenei, nuo kokių dalykų žmonija ilgus amžius buvo nusisukusi (turima omenyje klimato kaita, gyvūnų teisės, gyvūnų vaidmuo ir pan.) bei kaip iš to rasti diplomatinę išeitį, nenusigręžiant nuo jau išmoktų pamokų. Pasak A. Diržio, iki šiol daugybė filosofinių judėjimų „buvo paremti teiginiu, kad pirmiausia eina žmogus“. O dabartinė filosofija ima tvirtinti, kad „mes galbūt kažką praleidome“. Mokslų daktaras laikosi nuomonės, kad reikia reformuoti mokslinę laikyseną ir kitas pozicijas, kurios pirmiausia į priekį buvo iškėlusios žmogų. Dabartiniai filosofai teigia, kad gamta priešinasi žmogiškajam uždarumui, o šių dienų realybė yra pasiekusi tokį tašką, kad būtina keisti mūsų visuomenę.

Filosofas A. Diržys yra parašęs nemažai mokslinių straipsnių. Svarbiausi yra šie: ,,(Meta)reflektuojant Kitą: Peterio Hamiltono-Gileso okultinė filosofija“ (rinktinėje „Filosofinės perspektyvos apie ezoterizmą: nuo 19 amžiaus iki dabar“, sudarytojas Ollis Pitkänenas, Routledge, Niujorko leidykla, 2024), ,,Transmutuojant konceptualizaciją: (Vakarų) ezoterizmo studijų metodologijos“ (rinktinėje ,,Ezoterizmo fenomenas: tarp Rytų ir Vakarų“, sudarytojas Audrius Beinorius, Vilniaus universiteto leidykla, 2023), ,,Sąmonės apibrėžimų formulavimas metodologiniu realizmo pagrindu“ (žurnale ,,Problemos“ 101, 2022).

A. Diržys skaito pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Jaunajam mokslininkui patinka organizuoti filosofijos populiarinimo renginius Anykščiuose ir kituose Lietuvos miestuose. Mokyklose skaitomų paskaitų tikslas – populiarinti filosofiją. A. Diržys sako, kad dauguma mokslo sričių užduoda klausimą „Kaip?“, o filosofija klausia „Kodėl?“ Filosofija yra mokslas, ugdantis kritinį ir metodologinį mąstymą. Adas mano, kad kritinį mąstymą ugdyti reikia ne vyresnėse klasėse, o nuo pirmos klasės.
2023 metų vasarą A. Diržys dalyvavo Malmėje (Švedija) vykusioje Europos Vakarų ezoterizmo studijų draugijos konferencijoje. Lietuvos ezoterizmo studijų grupė (LESG) prie Lietuvos religijotyrininkų draugijos (LRD) kartu su Vilniaus universitetu (VU) ir Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų institutu (VKI) laimėjo galimybę organizuoti kitą Europos Vakarų ezoterizmo studijų draugijos (ESSWE) konferenciją – ESSWE10, kuri šių metų birželio 26–28 dienomis vyks Vilniaus universitete. Ši konferencija bus neeilinė, nes jos metu bus minimi ESSWE organizacijos 20-ies metų ir 10-osios konferencijos jubiliejai. Į konferenciją „ESSWE10: Ezoterizmas ir racionalumas“ planuoja atvykti mokslininkai iš Europos valstybių ir kitų pasaulio šalių. Tikimasi sulaukti apie 200 mokslininkų. A. Diržys yra šios konferencijos pirmininkas ir pagrindinis renginio organizatorius. Šių metų rugpjūtį anykštėnas filosofas planuoja dalyvauti Krokuvos universitete (Lenkija) vyksiančiame religijų istorijos pasauliniame kongrese.
Baigdama pokalbį, mokslų daktaro A. Diržio paklausiau, kokie jo artimiausi ateities planai. Adas atsakė: „Dirbti, dirbti, dirbti“. Palinkėjau filosofui didžiausios sėkmės darbuose Lietuvos bei akademinės bendruomenės labui.

Birutė VENTERAITIENĖ,
Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos
Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė