Finansų viceministrė: „Lankomės regionuose, kad išgirstume jų problemas“

„Šiuo metu visame Utenos regione yra investuotas 131 milijonas eurų. Lankomės regionuose, kad susitiktume su savivaldybėmis, tiesioginiais projektų vykdytojais ir išgirstume jų problemas ir lūkesčius. Tai mums suteikia galimybę planuoti, kokių priemonių imtis, kad regionams būtų lengviau investuoti suplanuotas lėšas“, – sakė Anykščiuose apsilankiusi finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.
Siekdama pagerinti savivaldybių pasirengimą įgyvendinti Europos Sąjungos investicijų fondų finansuojamus projektus ir paspartinti investavimą, Finansų ministerija tęsia susitikimus su regionų atstovais.

Gegužės 12 dieną, antradienį, toks susitikimas vyko Anykščių menų inkubatoriuje–menų studijoje. Šiame susitikime dalyvavo finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė ir vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas.
Į susitikimą atvyko Utenos regiono merai, Utenos regiono plėtros tarybos nariai, kolegijų pirmininkai bei savivaldybių strateginio planavimo ir investicijų skyrių atstovai.
Finansų ministerijos organizuotas susitikimas skirtas stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, aptarti regiono plėtros prioritetus ir užtikrinti sklandų Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą.

Pasak finansų viceministrės N. Rinkevičiūtės-Laurinaitienės, lankantis regionuose yra kalbamasi, kaip supaprastinti procedūras, kokių priemonių imtis, kad Europos Sąjungos finansuojamų projektų vykdytojams savivaldybėse būtų lengviau.
„Utenos regionas yra vienas iš lyderių. Regioninių lėšų investavimas Lietuvoje siekia 9 procentus, o Utenos regionui jau yra išmokėta 11 procentų visos suplanuotos sumos. Manyčiau, kad tokius skaičius lemia susitelkimas ir patirtis. Kiek pamenu, šis regionas visuose programavimo perioduose gerai pasirodė investicijų pritraukimo ir projektų įgyvendinimo srityse“, – Utenos regiono pažangą gyrė finansų viceministrė.
N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė komplimentus žėrė ir Anykščių miestui.

„Gražus, žalias miestas, tai, be abejo, miestas daugiausia lėšų investuoja į infrastruktūrą, į žalinimą, daugiabučių namų kiemų, vandens telkinių tvarkymą. Tos investicijos yra labai subalansuotos ir tvarios, nes jos nukreiptos tiek į socialinę, tiek sporto ar švietimo sritis“, – kalbėjo finansų viceministrė.
Renginio metu Centrinė projektų valdymo agentūra, Vidaus reikalų ministerija ir Finansų ministerija pristatė aktualias finansavimo tendencijas, ateinančio laikotarpio kryptis bei svarbiausius pokyčius, turinčius įtakos projektų planavimui ir įgyvendinimui. Ši apžvalga sudarys pagrindą konstruktyviai diskusijai apie praktinius iššūkius ir jų sprendimo būdus.

Susitikime taip pat buvo pristatyta agentūros veikla, Utenos regiono situacijos apžvalga bei įgyvendinami pokyčiai, orientuoti į efektyvesnį projektų administravimą, spartesnį lėšų išmokėjimą ir aiškesnius procesus projektų vykdytojams. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas bendradarbiavimo stiprinimui, veiksmingam informacijos dalijimuisi ir priemonėms, padedančioms užtikrinti sklandų visų suinteresuotų šalių darbą.

Finansų viceministrė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė renginio metu Utenos regiono savivaldybių merams kalbėjo apie tai, kad pateikdamos projektus savivaldybės neišvengia klaidų bei žadėjo, kad bus parengtos naujos vertinimo gairės, kur bus atsižvelgiama į pažeidimo padarytą žalą ir proporcingumą. Skirtumą tarp Europos Komisijos skaičiuojamos išskaitos ir mūsų šalyje nustatytų gairių ketinama dengti iš valstybės biudžeto.
„Nebuvo nė vieno periodo, kad Lietuva neinvestuotų visų Europos Sąjungos skirtų lėšų. Regionai visuomet startuodavo vėliau, nes turėjome tokią sistemą, bet regionai visuomet pasiimdavo visas investicijas ir įgyvendindavo projektus“, – susitikime pabrėžė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.
Viceministrė atkreipė dėmesį, kad savivaldybės, ieškodamos apyvartinių lėšų projektams vykdyti, ima paskolas arba naudoja biudžeto lėšas. Ji pasiūlė projektų vykdytojams drąsiau naudotis avanso galimybe.

Šiuo metu vyksta pasiruošimas naujam 2028–2034 metų ES finansavimo laikotarpiui, todėl finansų viceministrė susitikime pristatė naujo etapo finansavimo kryptis.
„Kito periodo finansavimas išliks panašios apimties, pagal įstatymą 30 procentų bus skiriama regionams. Naujajame periode atsiranda naujų finansavimo krypčių – gynyba, saugumas, civilinė sauga.  Taip pat numatomas fondų jungimas ir didesnis dėmesys klimato kaitos bei socialiniams tikslams“, – kalbėjo N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.
Renginio metu vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas Utenos regioną pagal įgyvendintų projektų skaičių pavadino „stipriu vidutinioku“.
„Kai kalbėsime dabar ir ateityje apie pasirengimą, apie investavimo krypčių išgryninimą, apie sprendimus, kurie bus ateityje, tai mūsų kvietimas – įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius į šį diskusijų procesą. Mūsų bendrame gyvenime jie labai svarbūs ir nuo verslo, bendruomenių, kitų organizacijų priklauso regionų sėkmė“, – kalbėjo V. Jakštas.

Viceministras taip pat pabrėžė, kad tiek ministerijos, tiek Vyriausybė „nuoširdžiai stengiasi įgyvendinti principą „iš apačios į viršų“.
„Mūsų nuomone, dėl regionų investicijų turi spręsti tik patys regionai. Yra nustatyti reikalavimai reglamentuose, kituose įstatymuose, kuriuos turime įgyvendinti, bet priemones turėtų rinktis patys regionai“, – akcentavo V. Jakštas.
Į renginį atvykęs Utenos rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas kalbėjo, kad norint į regioną pritraukti investicijas, pirmiausia patiems reikia būti patraukliems.
„Nerealu, kad į plyną lauką, krūmais apaugusį, ateis investuotojas. Mes, įkūrę pramonės parką, tvarkom visą infrastruktūrą – atvedam elektrą, visas komunikacijas, ir tik tada galim tikėtis investicijų“, – apie tai, kad reikia atlikti didelius „namų darbus“, kalbėjo meras M. Kaukėnas.
Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis kalbėjo apie regionų politiką.

„Ar regionų politika turi būti valstybinė regionų politika? Kas yra svarbiau? Jei savivaldybės stengiasi pritraukti verslą ir joms nesiseka, pavyzdžiui, mes geografiniu požiūriu esame Lietuvos pakraštyje, tai tada reikėtų, kad įsijungtų valstybė. Tada būtų valstybinė regionų politika, atsivertų kiti prioritetai, valstybės programa regionų įveiklinimui, panaudojant vietinį darbo jėgos ar žaliavos resursą. Dabar konkuruojame tarpusavyje ir tai valstybiniame lygmenyje ne visada pažangu“, – sakė meras L. Ragaišis.
Renginį užbaigė diskusijų sesija, kurios metu dalyviai turėjo galimybę aptarti aktualius klausimus, pasidalinti įžvalgomis.

Užsak. Nr. 183