Anykščių Jono Biliūno ir Svėdasų Juozo Tumo–Vaižganto gimnazijose tyrimo metu buvo aptikta narkotinių medžiagų pėdsakų: J. Biliūno gimnazijoje – kreko, o J. Tumo–Vaižganto – kokaino/kreko. Nors ši informacija nedelsiant buvo perduota tiek įstaigų vadovams, tiek Anykščių rajono visuomenės sveikatos biurui, tiek policijai, mokinių tėvai apie tai sužinojo po savaitės.
Tačiau valdžios atstovai vis dar garsiai kalba apie tai, kad reikia dekriminalizuoti mažus kiekius narkotinių medžiagų. Ką apie tai mano anykštėnai?
Irma SMALSKIENĖ, rajono savivaldybės Tarybos narė, Anykščių naujų vėjų bendruomenės pirmininkė:
„Situacija yra gąsdinanti – pati turiu du mokyklinio amžiaus vaikus, tad baisu, kas tų vaikų laukia. Narkotikų patekimas į vaikų rankas – kuo toliau, tuo lengvesnis. Jie randa įvairiausių apėjimo būdų, skaičiau, kad ir parduodami visai ne kaip narkotikai.
Ačiū Dievui, kad Anykščiuose tokių atvejų bent jau yra mažai, nes pagalvojus, kas dedasi kitose mokyklose, yra baisu.
Prevencija turi būti absoliučiai visur. Pažiūrėkime, kiek padaro socialinės reklamos – išugdo mintį, kad tai yra negalima, neleistina. Kuo mažiau kalbi, kuo mažiau pavyzdžių rodai, tuo mažiau ta informacija ir pasiekia. Manau, reikia į mokyklas kviestis narkomanus – tuos, kurie turėję patirčių ir ir šių bėdų išlipę, kad papasakotų savo gyvenimišką patirtį, koks tai yra baisus dalykas. Dėdės ir tetos, pasakojantys apie narkotikų žalą, jaunimui niekada nebus autoritetas. Tai turi būti žmonės, perėję tą kelią, kad savais pavyzdžiais galėtų papasakoti.
Kalbant apie dekriminalizavimą – tai labai slidus klausimas. „Žolės“ vartojimas visuomenėje labai paplitęs, o jos turėjimas ar jos pėdsakai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kuri gali sugriauti žmonių gyvenimus. Viena vertus, nesinori, kad žmogus, turintis šiek tiek „žolytės“, sėstų į kalėjimą, kita vertus, – baisu, kad šiuo įstatymu nebūtų piktnaudžiaujama, kad nebūtų klimpstama į gilesnę duobę.“
slidu.
Gal daugiau tikėjimo Dievu ir artimu reikia mokyti vaikus ir jaunimą, kad išugdę vidinį tikėjimą ir pasitikėjimą gebėtų atsilaikyti nusivilimams bei „gelbėtojų“ iš nevilties gundymams ir išbandymas tų pojūčių, kurie pažeidžia pschinę sveikatą ir įtraukia į žlugdančią žmogų priklausomybę.
Ar tik skeletukų ir demonų demonstruojamą kultūrą mūsų politikai remia ir propaguoja, o paskui stebisi iš kur jaunimo tarpe psichotropinių medžiagų pėdsakai?
Apie tą pačią temą pakomentavusio gerb. S.Rasalo komentatorių tarpe atsirado krikščionybės dogmas neigiančių asmenų. Jie kovoja prieš Bažnyčios mokymą ir pasigenda mirties bausmės. Išvada tokia, kad Lietuvoje gyvena įvairūs žmonės ir nebūtinai tikintis krikščionišku Dievu. Antiamerikietiškos kultūros propaguojančiuose šalyse, kur draudžiama švęsti Valentino dieną, Helovyną narkotikai labiausiai paplitę. Europoje prieš amerikietišką kultūrą labiausiai nusistačiusi Olandija, kuri legalizavusi lengvus narkotikus ir įteisinusi eutanaziją. Bet ar ji taip padarė protestuodami prieš amerikietišką – puritonišką kultūrą, didelis klausimas. Nesitiki, kad tokie sprendimai priimti dėl to, kad „mes atkeršisime puritoniškai, prieš narkotikus nukreiptai amerikiečių kultūrai“ ir todėl legalizuojame.
Ne kartą tai buvo daroma. Anykščių policija irgi organizavo tokius renginius. Renginiai įdomus. Tai nebūtu kažkas naujo, tai seniai vyksta.