Geriausių knygų vaikams šimtuke – anykštėnų kūriniai

Sudarytas Lietuvos šimtmečiui skirtą sąrašas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“. Skaitytojai ir literatūros ekspertai atrinko 100 geriausių knygų vaikams, tarp kurių yra ir anykštėnų rašytojų kūrinių.

2016 m. vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių – 40 proc. jų sudarė mokytojai ir bibliotekininkai, taip pat aktyviai balsavo tėvai ir vaikų literatūros entuziastai.
Atskirai už knygas balsavo ir 16 vaikų literatūros žinovų: vaikų literatūros dėstytojų ir doktorantų bei šia sritimi nuosekliai besidominčių mokytojų, bibliotekininkų, literatūrologų. Susumavus abiejų grupių vertinimus išrinktas lietuviškų vaikų ir paauglių knygų šimtukas.
Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai – net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos, o pirmose vietose atsidūrė Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“. Iš viso eiliuotų knygų į šimtuką pateko net 30.
Net 65 sąrašo knygos yra išleistos sovietmečiu – tai daugeliui tikrai girdėta lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos ir kitų. 14 knygų išleistos jau XXI a., likusios – XIX a. pabaigos, ikikarinės, tarpukario bei paskutiniojo XX a. dešimtmečio knygos. Anykštėnų kūriniai, kurie pateko į šimtuką: 15 vietoje Jonas Biliūnas. „Kliudžiau“ (1987), 22 – Vytautas Račickas „Zuika Padūkėlis“(1985), 33 – Jonas Biliūnas „Jonukas“ (1948), 54 – Antanas Vienuolis „Užkeiktieji vienuoliai“ (1950), 60 – Vytautas Račickas „Šlepetė“ (1996),
77 – Bronė Buivydaitė. „Auksinis batelis“ (1936), 96 – Vaižgantas „Aleksiukas ir motutė“ (1976).