Ponas Davidas Zandarašvilis, pas kurį nakvojome, mūsų ketvertuką visą dieną vežiojo po Sighnaghi apylinkes. Vėl buvo daug vienuolynų ir vyno.
Nuvežė ir įvedė verslininkas mus ir į Kindzmarauli gamyklą Kvareli gyvenvietėje. Ir degustaciją nemokamą surengė…
Ponas Davidas Zandarašvilis, pas kurį nakvojome, mūsų ketvertuką visą dieną vežiojo po Sighnaghi apylinkes. Vėl buvo daug vienuolynų ir vyno.
Nuvežė ir įvedė verslininkas mus ir į Kindzmarauli gamyklą Kvareli gyvenvietėje. Ir degustaciją nemokamą surengė… Pakvietė mus į degustacijų kambarį, kur kažkas prieš tai buvo mokamą degustaciją užsisakęs, bet viso vyno neįveikė. Ir vyno gavome, ir ekspertę pašaukė. Po gamyklos teritoriją vaikšto visi, kas netingi, o ir apsaugos jokios nemačiau. Sakau, taigi, vyną vagys gali išgrobstyti. Ponas Davydas nelaukė tokio kvailo pastebėjimo. „Na, negirdėjau, kad kas Gruzijoje vyną vogtų”, – gruzinas nesuprato mano lietuviško mentaliteto vingių.
Aplankėme ir privatų vyno gamybos muziejų. Ir ten vyno davė. Net perkant bilietą į poeto Iljos Čavčavadzės memorialinį muziejų gali rinktis, ar pageidauji tik ekskursijos ar nori ir ekskursijos, ir vyno.
Žodžiu, vynas liejasi laisvai. Gruzinai raudoną vyną vadina juodu vynu. Vyrai aiškina, jog per vakarą išgerti 4 litrus vyno yra normalu. Tiesa, dideliais kiekiais jie paprastai geria baltą vyną, raudonas, esą, sunkesnis. Kiek mačiau, vynas pilamas į stiklines iki viršaus, o geriamas ne laižymo būdu, bet solidžiais gurkšniais.
Grįžtant į viešbutį, šeimininkas užsuko į vieną kaimą, kuriame gyvena jo sesuo. Ir ten gavome vyno… Regis, jis seseriai kažką užvežė, tačiau kadangi užvažiavo su svečiais, moteris parodė svarbiausią namų akcentą – vyno rūsį.
Susidarė vaizdas, jog naminio vyno galima nusipirkti visur – parduotuvėse, restoranuose ir bet kuriame kieme. „Bambalinio” vyno litro kaina nuo 2 iki 4 larių (3-6 litai).
Vis dėlto keliaujant po Gruziją visai nebūtina nuo ryto iki vakaro mėgautis (nuodytis) vynu. Viena, šalyje daug gero vietinio alaus, antra, niekas nevyksta, jei pamini gruzinų svetingumą ir atsisakai su jais gerti. Na, antrasis teiginys gal ir ne visu 100 proc. teisingas…
Vienas iš vėlesnių pašnekovų pasakojo, jog Svanetijoje per vestuves vyksta vyno gėrimo varžytuvės. Laimi tas, kuris daugiausiai išgeria nenuėjęs į tualetą. Paprastai kovojama dėl gyvo prizo – ožiuko ar avino.
Savaitraštyje „Tbiliskaja nedielia” („Tbilisio savaitė”) radau žinutę apie vynuogių supirkimą. Šiais metais jas supirko 32 Gruzijos vyno gamyklos. Už Saperavi rūšies vynuogių kilogramą buvo mokama 60 tetrių (90 centų), už Rkaciteli – 40 tetrių (60 centų). 60 proc. šios sumos skyrė gamyklos, 40 proc. – valstybės dotacija. Taigi, gruzinai vynuoges augina toli gražu ne tik tam, kad patys vyną gertų ir juo svečius girdytų – iš hektaro galima priskinti keliolika tonų vynuogių ir visai neblogus pinigus uždirbti…
Trumpai
Tamada. Tai savotiškas užstalės „bosas” ir tostų sakytojas. Paprastai juo būna gerbiamiausias žmogus užstalėje.
Tostai. Pirmąjį tostą gruzinai kelia už Dievą, trečiąjį – už artimuosius, kurių nėra su mumis. Dėl antrojo tosto kažkodėl girdėjau skirtingų interpretacijų – vieni sakė, kad jis būtinai turi būti keliamas už šeimą, kiti – jog už tėvynę.
Eksportas. Jog Gruzija yra vyno šalis, panašu, žino tik buvusios TSRS respublikos. Į kitas valstybes gruziniško vyno eksportas tik simbolinis. Iki 2006 metų, kol Rusija nepaskelbė politinio embargo, 80-90 proc. Gruzijos vyno eksporto teko Rusijai. 2010 m. daugiausiai vyno gruzinai išvežė į Ukrainą (per 50 proc. vyno eksporto). 15 proc. vyno buvo eksportuojama į Kazachstaną, 7 proc. – į Baltarusiją. 2010 m. Gruzija iš viso užsienyje pardavė 14 milijonų 595 tūkstančius vyno butelių.
Čavčavadzės. Gruzijoje garsūs du literatai Čavčavadzės – Ilja (1837-1907) realizmo pradininkas Gruzijos literatūroje bei Aleksandras (1786-1846) romantizmo pradininkas. Pastarasis buvo ir Rusijos armijos generolas, rašytojo Aleksandro Gribojiedovo (1795-1829) uošvis.
„Minties” leidykla išleido „Anykštos” žurnalisto Vidmanto Šmigelsko kelionių apybraižų knygą „Kryptis-Rytai”. Knyga iliustruota fotomenininko Rimgaudo Šlekio nuotraukomis.
Leidinyje pasakojama apie keturių bičiulių: anykštėnų Ričardo Skvarnavičiaus, Aido Gilio, V. Šmigelsko ir vilniečio Rimgaudo Šlekio – keliones po buvusią Tarybų Sąjungą.
Knygą sudaro trys skyriai: Iš Rusijos – be pykčio (Maskva-Krasnojarskas, Severobaikalskas-Nižnij Angarskas-Ulan Udė, Turka-Ust Barguzinas-Svetoj Nos-Olchonas Irkutskas, Sliudenka, Baikalas-Ulan Ude, Krasnojarskas); Kelionė į Koktebelį (Karpatai-Moldova-Padniestrė-Odesa-Krymas); Gruzijos chameleonas: tarp Europos ir Azijos (Tbilisis-Sighnaghi-Alazani slėnis-Lagodekhi-Tušetija-Stepantsminda-Goris, Boržomis-Svanetija-Batumis, Tbilisis)
Knygą „Kryptis-Rytai” galima nusipirkti ir internetu – http://www.mintis.eu/kelions-ir-apie-jas/910-kryptis-rytai.html
