Ar maisto papildai iš tiesų veikia?
Multivitaminai, biotinas plaukams, omega-3 kapsulės, magnis, cinkas – daugelio lietuvių, taip pat ir anykštėnų, vonios spintelėse ar ant virtuvės stalų galima rasti ne vieną buteliuką maisto papildų. Tikima, kad sauja tablečių kas rytą padės sustiprinti imunitetą, pagerinti plaukų būklę ar numesti svorio. Tačiau medikai perspėja – didelė dalis šių preparatų, vartojamų be aiškios priežasties, yra tiesiog brangus būdas praturtinti savo šlapimą.
Specialistų teigimu, maisto papildas turi prasmę tik vienu atveju – kai organizmui nustatytas konkrečios medžiagos trūkumas. Vartojimas „dėl visa ko“ dažniausiai neduoda jokios apčiuopiamos naudos.
Kada papildai yra būtini
Gydytojai pabrėžia, kad tikslingas tam tikrų medžiagų vartojimas gali būti labai naudingas, tačiau tik po to, kai kraujo tyrimais nustatomas jų stygius. Dažniausiai pagrįstai vartojami šie papildai:
- Vitaminas D. Jo trūkumas yra ypač paplitęs Lietuvoje tamsiuoju metų laiku dėl saulės stokos. Nustačius trūkumą, vitaminas D yra būtinas.
- Omega-3 riebalų rūgštys. Rekomenduojamos tiems, kurie valgo per mažai riebios žuvies.
- Magnis. Gali padėti, jei nustatytas jo trūkumas ir vargina raumenų mėšlungis, ypač naktimis.
- Geležis. Būtina esant mažakraujystei, kurią taip pat patvirtina kraujo tyrimai.
Populiarūs, bet abejotinos vertės preparatai
Vaistinių lentynos lūžta nuo įvairiausių preparatų, žadančių greitus ir stebuklingus rezultatus. Vis dėlto moksliniai įrodymai, pagrindžiantys jų veiksmingumą, dažnai būna silpni arba jų visai nėra.
Pavyzdžiui, multivitaminų kompleksai dažnai turi labai mažas įvairių medžiagų dozes, kurios esant realiam trūkumui yra per menkos. Biotino papildai plaukams padės tik tuo atveju, jei plaukai slenka būtent dėl šios medžiagos trūkumo, o tai nutinka itin retai. Įvairūs lieknėjimui skirti ekstraktai, pavyzdžiui, žaliosios kavos, neturi tvirtų mokslinių įrodymų apie ilgalaikį poveikį.
„Natūralu“ nereiškia „saugu“
Viena didžiausių klaidų – manyti, kad žolelės ar vitaminai negali pakenkti. Riebaluose tirpūs vitaminai, tokie kaip A, D ir E, kaupiasi organizme, o jų perdozavimas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų: nuo padidėjusio intrakranijinio spaudimo iki širdies ritmo ar kraujo krešėjimo problemų.
Taip pat atsargiai reikėtų vertinti ir augalinius preparatus. Kai kurios žolelės, pavyzdžiui, pelynas ar bitkrėslė, turi toksiškų junginių, galinčių pažeisti nervų sistemą. Be to, augaliniai papildai gali sąveikauti su vartojamais vaistais, apkrauti kepenis ir sukelti netikėtų alerginių reakcijų.
Sveikatos pagrindas – ne tabletės, o tyrimai ir mityba
Gydytojai vieningai sutaria, kad geriausias kelias į gerą savijautą yra ne papildų pirkimas, o keli paprasti žingsniai:
- Atlikite kraujo tyrimus. Tai vienintelis patikimas būdas sužinoti, kokių medžiagų jūsų organizmui iš tiesų trūksta.
- Vartokite papildus tikslingai. Jei tyrimai parodė trūkumą, gydytojas paskirs konkretų preparatą, reikiamą dozę ir vartojimo trukmę.
- Subalansuokite mitybą. Daugeliu atvejų visas reikalingas medžiagas galima gauti su maistu. Žuvis yra puikus omega-3, pieno produktai – kalcio, riešutai – magnio, o daržovės ir vaisiai – vitaminų šaltinis.
Prieš pradedant vartoti bet kokius maisto papildus, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar vaistininku. Tai padės ne tik sutaupyti pinigų, bet ir apsisaugoti nuo galimos žalos sveikatai.
