Helovino ištakos – Airijoje

Helovinas (Halloween; iš All Hallows’ Eve „Visų šventųjų vakaras“) – spalio 31-ąją JAV ir Europoje švenčiama, taip pat sparčiai Lietuvoje išpopuliarėjusi šventė. Nors daugelis šventę sieja su JAV, tačiau Helovino paprotys į Ameriką atkeliavo tik 1840-aisiais. Jį atvežė airių imigrantai, bėgantys iš savo šalies dėl bado; iki tol Heloviną švęsdavo dar keltai dabartinėje Airijos teritorijoje.

Helovino šventės metu skaptuojami moliūgai, linksminamasi vakarėliuose, gąsdinama, o JAV, Airijoje, Anglijoje ypač paplitusi persirengėlių tradicija, kuomet tiek vaikai, tiek suaugusieji vaikšto gatvėmis, gąsdina vieni kitus, beldžiasi į duris ir prašo „pokšto arba saldainio“.

Pasak tinklapio day.lt, paprotys daryti žibintus iš moliūgų greičiausiai irgi kilęs iš airių: pasakojama, kad Džekas, kuris buvo pagarsėjęs girtuoklis ir sukčius, apgaule privertė Šėtoną įlipti į medį. Tuomet Džekas išskaptavo ties medžio kamienu kryžių, taip paspęsdamas spąstus Šėtonui. Džekas sudarė su velniu sandėrį, kad, jeigu jis pažadės niekuomet jo daugiau negundyti, jis nuleis jį žemyn.

Džekas po mirties nebuvo įleistas į Dangų dėl savo blogų darbų, tačiau velnias jo neįsileido ir į pragarą, nes jis buvo jį apgavęs. Velnias tik davė Džekui žarijų, kad jis galėtų pasišviesti kelią per akliną tamsą. Žarijos buvo įdėtos išskobtos ropės viduje, kad ilgiau degtų. Airiai naudodavo ropes kaip „Džeko žibintus“. Kai imigrantai atkeliavo į Ameriką, jie suprato, kad moliūgus daug patogiau naudoti. Todėl „Džeko žibintais“ Amerikoje tapo išskobtas moliūgas su degančiomis žarijomis viduje.

Įprotis puoštis baisiais kostiumais atsirado taip pat keltų kultūroje, tuomet dar minint Samhainą: lapkričio 1-oji buvo pirma žiemos diena, ir manyta, kad tą naktį riba tarp dvasių ir gyvųjų pasaulio pasidaro labai maža, ir tuo metu dvasios pasirodo tikrajame pasaulyje. Būtent dėl to imta maskuotis dėvint kaukes, kostiumus – kad dvasios žmonių neatpažintų. Šiais laikais šventė sukomercinta, svarbiausia – kuo įmantresnis, gražesnis kostiumas, kuo siaubingiau ir išmaniau papuoštas kiemas.

Lietuvoje šventė vertinama nevienareikšmiškai: moksleiviai, jaunimas Heloviną švenčia, rengia kaukių vakarėlius mokyklose, mieste, puošia namus šviečiančiais moliūgais ar pabaisomis. Miestai ir miesteliai konkuruoja, kas išradingiau papuoš savo gyvenvientę, o verslininkai greitai suprato, kaip pasipelnyti iš „nemūsiškos“ šventės: ėmė siūlyti įvairias siaubo naktis, rūsius, labirintus…

Tačiau yra tokių, kuriems Helovinas – visiškai nereikalingas įsibrovėlis. Vėlinės, Visų Šventųjų diena mums siejasi su susikaupimu, rimtimi, o ne šėlionėmis. Be to, tiek kai kurių etnologų, tiek ir dažno gyventojo nuomone, mes jau turime gražią, „lietuvišką“ persirengėlių šventę – Užgavėnes.