Hubertinės: už ar prieš? („Rievės“ 2023-10-21)

Medžiotojai jau ėmė ruoštis šventei, nes artėja lapkričio 3-ioji, kuri kalendoriuose pažymėta kaip Šv. Huberto – medžiotojų globėjo – diena. Įvairiuose miestuose ir miesteliuose jau planuojama, kaip bus švenčiamos Hubertinės, ne išimtis ir Anykščių kraštas – Hubertinės tradiciškai švenčiamos Troškūnuose, formuojasi tradicija jas paminėti ir Kavarske. Bet gi vėl smarkiai išsiskirs „du frontai“: „Žaliųjų judėjimo“ ir kitos pusės. Pirmoji gi kartos, kad medžiotojai – žudikai. Kaip jie gali šauti į apsiginti negalintį gyvūną? Neva kai kurie eina į medžioklę ne dėl mėsos, o dėl pramogos! Cha, gerai būtų, kad sotūs ir sveiki būtume 3D spausdintuvu atspausdintu kepsniu, tiesa?
Dar vieni pyksta štai dėl ko: neva ūkininkai parūpina pašarų, papila grūdų krūvą iš savo sandėlių, įrengia druskos laižyklas, bet taip prisijaukinę, po to nupyškina. Žodžiu, „vienas frontas“ visada yra ir bus prieš medžioklę, prieš medžiotojus – visada ras minusų ir laikys savo nuomonę neginčijama tiesa.
Kiti gi, kurie mato šios dienos – Hubertinių – prasmingą tęstinumą, pateiks savo argumentus: medžioklė – tai atsakingas įsipareigojimas gamtai, ir visa tai negali būti suvokiama kaip lengvabūdiška pramoga. Pabrėžiama gamtai palanki medžioklės kultūra, pilietiški medžiotojai, gamtą tausojantys sprendimai, populiacijų perviršio reguliavimas, laukinės gyvūnijos saugojimas nuo brakonieriavimo, pagalba sprendžiant aplinkosaugos problemas. Dar, girdėjau, medžiotojai važiuoja skaičiuoti pėdsakų, fiksuoja ligos atvejus, pastebimus pažeidimus ir kt.
Neretai pasitaiko, kad tarp medžiotojų yra tikrų intelektualų pagal profesijas: yra gydytojų, teisininkų, pedagogų, profesorių, klebonų. Bet čia dar vieni išsakys savo nuomonę: jau klebonams, atleiskite, ponai, tikrai nedera medžioti…
To supriešinimo ir susipriešinimo ir taip yra visur nemažai. Pvz., spalio 10 dieną Lietuvos Respublikos Seimas nepritarė naktinių taikiklių legalizavimui – pritrūko būtino balsavime dalyvaujančių Seimo narių skaičiaus.
Remiantis policijos statistika, daugiau nei ketvirtadalis Lietuvoje registruojamų avarijų įvyksta dėl susidūrimo su gyvūnais. Šiemet užfiksuota daugiau nei 4,7 tūkst. susidūrimų su gyvūnais. Dažniausiai apgadinamos transporto priemonės, bet kartais sužalojami ar net žūva žmonės – pirminiais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, vien šiemet Lietuvoje per susidūrimus su gyvūnais vienas žmogus žuvo, o 28 žmonės buvo sužeisti. Per tokį patį laikotarpį pernai, dėl transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais, iš viso sužeisti 37 žmonės. Kaip pranešime teigia Lietuvos kelių policijos tarnyba, susidūrimų su gyvūnais daugėja nuo 2017 metų.
Lietuvos policijos statistika rodo, kad rudenį pavojingiausi mėnesiai – spalis, lapkritis ir gruodis (tad, mielieji, būkite būdrūs, ypač tie, kurie daug važinėja kaimiškų vietovių keliukais), o pavasarį pavojingas gegužės mėnuo.
Be to, laukiniai gyvūnai, kai yra jų populiacijos perviršis, daro žalą ūkininkų pasėliams. Briedžiai, stirnos, elniai neretai ir jaunų medelių viršūnes nukandžioja, nuskriausdami miškų savininkus ir valdytojus. Bebrai patvenkia melioracijos sistemas ir vanduo apsemia ūkininkų laukus. Lapių pasiutligė, kiaulių maras…
Tiesa, į kasmetinę medžiotojų šventę dalis piliečių visai mielai užsuka, nes jiems įdomu sudalyvauti programoje, be to, čia būna svetingai priimami ir pavaišinami išskirtinėmis medžiotojų vaišėmis. Norėsite paragauti šiemet žvėrienos sriubos („šiurpos“) ar kokios košės, ar kategoriškai atsisakysite, jei ten įdėta, tarkim, stirnienos? Kategoriškumas gyvenime – nėra labai gerai. Su kategoriškais pašnekovais neretai labai jau sunku susitarti, surasti kompromisą ir paprasčiausiai kalbėtis. O neretai dar jie ir patys kenčia dėl savo kategoriškumo.