I. Trinkūnaitė LB sprendimą vadina „Foxpay“ sužlugdymu, svarsto jį skųsti teismui (papildyta)

Finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ pagrindinė akcininkė Ieva Trinkūnaitė sako, kad Lietuvos banko (LB) sprendimą panaikinti įmonės licenciją svarstoma skųsti teismui.

Trečiadienio vakarą žiniasklaidai išplatintame komentare LB sprendimą ji vadina „Foxpay“ sužlugdymu, taip pat kaltina centrinį banką nebendradarbiavus su įmone.

„Nuo pat pradžių buvau pasirengusi įvykdyti visus Lietuvos banko keliamus reikalavimus ir savanoriškai norėjau perleisti „Foxpay“ akcijas. Toks buvo mano pasiūlymas, ir ši pozicija buvo pateikta Lietuvos bankui. Nesuvokiu, kodėl reikėjo sužlugdyti darbo vietas sukūrusią įmonę, kuri teikė veikiančias ir visuomenei reikalingas paslaugas“, – komentare teigė I. Trinkūnaitė. 

„Lietuvos bankas nenorėjo bendradarbiauti ir tik kartojo, kad viskas bus sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka. Man, kaip investuotojai, tai yra nesuprantamas požiūris. Šiuo metu nieko neliko, tik svarstyti kreipimąsi į teismą dėl Lietuvos banko sprendimo“, – teigė ji.  

Anot I. Trinkūnaitės, šiuo metu nėra aišku, kas bus su liepą parduota 9 proc. „Foxpay“ akcijų dalimi.  

„Buvo ne vienas investuotojas, norėjęs įsigyti „Foxpay“ akcijas, tačiau visi jie reikalavo teisinio užtikrinimo, kad įmonė galės tęsti veiklą. Tuo tarpu darbuotojams parduotų 9 proc. akcijų likimas šiame etape nėra aiškus, – kalbėjo „Foxpay“ pagrindinė akcininkė.  

Pasak jos, centrinio banko sprendimas sukėlė sunkumų ligoninėms, poliklinikoms ir kitoms viešojo sektoriaus įstaigoms, kurios naudojasi „Foxpay“ terminalais: „Viso to buvo galima išvengti, jei Lietuvos bankas būtų pritaikęs tam tikrus veiklos ribojimus, o ne panaikinęs licenciją“. 

I. Trinkūnaitė teigė, kad LB nurodyti licencijos panaikinimo motyvai yra „administracinio pobūdžio, procedūriniai“, o centrinio banko pritaikytas standartas „yra nepasiekiamas fintech įmonėms ir jį gali įgyvendinti tik didelės tarptautinės korporacijos, turinčios galimybes ir išteklius suburti bei pasamdyti itin dideles komandas“. 

„Lietuvos banko sprendimo delsimas sukėlė didelę žalą, nes „Foxpay“ teko patirti reikšmingus nuostolius dėl ilgai trukusio proceso, vykdant nuostolingą veiklą dėl Lietuvos banko taikytų veiklos ribojimų, išlaikant darbuotojus, kurių iš esmės nebuvo galima atleisti dėl licencijai taikomų reikalavimų, samdant teisininkus, mokant itin didelį atlyginimą tam pačiam Lietuvos banko paskirtam laikinam administratoriui, išlaikant patalpas“, – teigė „Foxpay“ savininkė. 

LB praėjusį penktadienį už šiurkščius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, klientų lėšų apsaugos bei kitų taisyklių pažeidimus panaikino „Foxpay“ licenciją. Po šio sprendimo įstaiga negali teikti jokių finansinių paslaugų.

Prieš keletą dienų portalas Delfi.lt rašė, kad finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktorius Rolandas Kiškis sakė, kad ikiteisminis tyrimas dėl „Foxpay“ toliau vyksta pilna apimtimi. Anot jo, skaičiai keičiasi, didėja, tačiau jų detalizuoti jis negalintis.

„Situacija išlieka ta pati, ikiteisminiame tyrime turime septynis įtariamuosius, yra daug „išimta įrodomosios medžiagos“, duomenų, informacijos serverių, tam tikrų reikšmingų daiktų tyrimui. Realizuojame, vertiname“, –  Delfi.lt sakė jis.

Pasak R. Kiškio, daugiau informacijos visuomenei turėtų būti pateikta jau kitąmet, sausį.

ELTA primena, kad, teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – minėtos įmonės savininkei Ievai Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir eksministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui. Institucijos anksčiau atskleidė, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso tada rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų. Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.