Iš Kavarsko kilęs, gimtojo miesto istorija besidomintis Rimantas Varanavičius per savo gimimo dieną palaidojo mamą – vyriausią rajono gyventoją, 105-erių Oną Varanavičienę.
R. VARANAVIČIAUS asmeninio albumo nuotr.
Kavarske augęs, Vilniuje gyvenantis radioelektronikos inžinierius Rimantas Varanavičius pažįstamas ne vienam anykštėnui dėl savo pomėgio – vyras itin domisi gimtojo Kavarsko istorija.
R. Varanavičius ne tik dalijasi savo prisiminimais apie miestelį, surinko medžiagą ir aprašė senąsias Kavarsko gatves, bet ir išvertė iš anglų į lietuvių kalbą kavarskiečio emigranto Ralfo Jafės knygą apie Kavarsko žydų gyvenimą prieš karą.
Apie knygas, svarbias Kavarskui, kodėl apsiėmė išversti knygą bei pomėgį pasinerti į istorijos puslapius – „Anykštos“ pokalbis su R. Varanavičiumi.
– Kokios, Jūsų manymu, yra išskirtinės, svarbios knygos Kavarskui?
– Jų labai mažai ir visos svarbios, kur yra parašyta apie Kavarską. Feisbuke net buvau išvardinęs. Daug metų nebuvo nieko. Mokaisi mokykloje, o ten nė žodžio apie gimtojo miesto istoriją. Pirmą kartą sužinojau, kad yra mašinėle rašytas prelato Stanislovo Kiškio Kavarsko istorijos rankraštis, kai Nijolė Baužytė vedė TV laidą apie Kavarską. Mokytojas, dabar jau a. a. Kęstutis Arlauskas, kartu su Baužyte vartė ir citavo svarbias tos Kavarsko istorijos vietas.
Nuvažiavau Kavarskan pas Arlauską – sako, tas rankraštis liko pas Baužytę RTV komitete. Nuvažiavau į RTV, gavau tą rankraštį iš Nijolės Baužytės rankų ir parvežiau Arlauskui. Suspėjau perskaityti ir nufotografuoti visus knygos rankraščio puslapius. Pridariau nuotraukų ir daug metų jos gulėjo, laukdamos savo valandos.
Atsiradus namie kompiuteriui, vėliau tokiam feisbukui, dar gi Kavarsko grupei, susidarė sąlygos dalintis visokiais istorijos trupiniais. Iš savo nuotraukų perrašiau visą St. Kiškio rankraštį ir dalinau visiems, kas norėjo, kaip „wordinį“ failą. Rašytojas Rimantas Vanagas priminė, kad buvo išleista knygelė, tik kur ją dabar rasti? Klausiau klebono Norberto Martinkaus, sakė – neturi, nežino, kur rasti. Kokiais 2016 metais, jau naujas klebonas Nerijus Vyšniauskas atrado visą ryšulį tų knygelių, dalino reikalingiems žmonėms, gavau ir aš. Taigi, ši Kavarsko klebono Alfonso Svarinsko pastangomis išleista St. Kiškio knygelė tapo Kavarsko istorijos pagrindu.
Žinoma, knygelėje yra netikslumų, ji atspindi beveik tiktai bažnyčios istoriją, be to, panaudotas ne pats geriausias rankraštis, be nuotraukų, bet knygelė vis tiek labai svarbi aiškinantis Kavarsko, kaip miestelio, pradžią. Dar galėčiau daug pasakoti apie kitus šios knygelės rankraščius ir jų likimą, bet viską buvau skelbęs FB (feisbuke – aut. past.).
– Ką rekomenduotumėte perskaityti žmogui, norinčiam daugiau sužinoti apie Kavarską, susipažinti su miestu?
– Daug istorinės medžiagos apie Kavarską yra Algimanto Miškinio knygoje „Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai“. Čia sukeistos vietomis bažnyčios nuotraukos, be to neteisingai įvardyta miesto panoraminė nuotrauka, bet Kavarsko istorija jau pritraukta beveik iki šių dienų. Įdomus 1954 metais padarytas „Kovarsko miesto išplanavimo ir užstatymo projektas“. Nežinau, ar mūsų biblioteka turi šitą nepigią, storą ir sunkią knygą.
Paminėčiau dar ir šias knygas: Alberto Griganavičiaus „Kų ašen da atamenu“, kur tikra kavarskėnų tarme (su šiokiu tokiu Papragių–Svirnų akcentu) pasakojamas gyvenimas prie Kavarsko ir toliau. Stasės Kisielienės surinkti žmonių atsiminimai apie pokario dramas knygoje „Kaip nepamiršti…“. Leono Keblo „Gyvenimas ant delno“, kur daug labai svarbių faktų apie Kavarską dramatiškais Lietuvos metais. Žinoma, visų šitų knygų nuėjęs į knygyną nenusipirksi, bet jos yra Kavarsko bibliotekoje, yra laikmenose. Tiems, kas nori „greito maisto“, internete yra toks „Anykščių krašto vietovių žinynas“. Tiktai čia pameluota apie Senąsias žydų kapines Raudonikio gatvėje. Jos nėra „sunykę savaime“, o buvo planingai sunaikintos.
– Išvertėte Ralfo Jafės (Ralph Jaffe (1922-?)) atsiminimų knygą „The Shtetl That Was“ („Štetlas, kuris buvo“). Kodėl Jums tai buvo svarbu?
– Pradėjus domėtis Kavarsko žydų likimu, kapinėmis, holokaustu, likimas suvedė su šviesiu žmogum Phil Shapiro (Filu Šapiro), gyvenančiu su žmona, kavarskiete, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jiedu vasaras leidžia Lietuvoje ir labai daug pastangų deda į žydų paveldo ir atminimo išsaugojimą visuose Lietuvos kampuose. Jo pastangomis buvo perskaityti visi Idiš kalba parašyti tekstai Kavarske, kurių aš prašiau. Jis įsteigė viešą tarptautinę FB Kavarsko kilmės žydų grupę, kur žmonės dalinosi visomis žiniomis apie iš Kavarsko kilusius giminaičius. Čia „išplaukė“ labai svarbi iš Kavarsko kilusio Ralph Jaffe knyga „The Shtetl That Was“, kurią nupirko ir atvežė man ir bibliotekai Phil Shapiro. Vos vos slebizavodamas angliškai, negalėjau paprastai imti ir perskaityti, bet labai rūpėjo, tai ruošiausi techniškai. Puslapis po puslapio verčiau sau ir radau, kad ši knyga nuostabiai atspindi Kavarsko žmonių gyvenimą tarpukariu ir tuo labai papildo žydišku turiniu bet kokius istorinius rašinius. Mačiau, kad būtinai reikia šią knygą pristatyti lietuviškai skaitantiems kavarskiečiams. Taigi, verčiau, kaip mokėjau, nenorėdamas nutolti nuo autoriaus gana paprasto, kaip techninio žmogaus, teksto, prikaišioto žydiškų žodžių ir sąvokų. Dalimis dėjau tuos savo netobulus vertimus į Kavarsko FB.
Susidomėjimas buvo didelis, tai per porą mėnesių ir pabaigiau tos man brangios knygos lietuvišką pristatymą kavarskiečiams. Bibliotekininkės viską surinko ir atspausdino, tai žmonės gali pavartyti tą susegtą aplanką.
Tekstas, kuriuo aš pristačiau knygą FB: „Brangi knyga „The Shtetl That Was“ atkeliavo į Kavarską. Tegul ją skaito visi, kurie domisi Kavarsko istorija, neatsiejamai surišta su čia gyvenusia gausia žydų bendruomene. Skaitykim ir mokykimės iš šios knygos mylėti savo tėvus ir artimuosius, mylėti savo gimtąjį Kavarską, jausti savo pareigą tėvams, bendruomenei ir Tėvynei.“
Tuoj po šios knygos pasirodė nauja knyga – albumas Frank Buonagurio „The Last Bright Days“, kur pridėta puikių prieškario Kavarsko nuotraukų. Ją padovanojo man puikūs žmonės, darę projektą aplankyti 50 Lietuvos mokyklų tose vietose gyvenusių žydų atminimo tema. Aš lydėjau juos į Kavarską, aprodžiau miestą ir nuvedžiau į mokyklą, kur salėje buvo surinkti mokiniai ir kai kurie mokytojai. Susirašinėjau su knygos autorium, kuris leido skelbti nuotraukas FB ir dar atsiuntė keletą nuotraukų, dėl prastos kokybės nedėtų į knygą. Čia irgi yra nemažai teksto, kurį mažai kas paskaito. Gerai būtų išversti, bet kažin ar berasiu tam laiko. Šitą knygą galima laisvai pirkti paštu, kai kurie susidomėję nusipirko, Regimantas Kaveika irgi.
– Kaip pats renkate medžiagą apie Kavarską, jo žmones, vietas? Ar informacijos yra pakankamai? Ką naujo pats sužinote?
– Matote, aš neturiu laiko specialiai rinkti medžiagą apie Kavarską (vis dar einu į darbą, nors man tuoj 76), bet gaudau tai, kas pakliūna į akiratį ir kaupiu, vis papildydamas labai menką turinį. Labai svarbus radinys buvo dėka sesers sūnaus Aido Baškio iš Lietuvos centrinio archyvo gauti Kavarsko 1936 metų detalūs planai ir šiaip taip iššifruota specifikacija, parodanti, kas kuriuose namuose gyveno. Pasimatė, kiek daug Kavarske buvo žydų (apie pusė namų valdų, o centras beveik visas žydiškas).
Viena įdomi detalė, apie kurią nieko negirdėjau, kad Kavarske buvo vėjo malūnas. Viskas buvo įdomu: to laikmečio gatvių pavadinimai, upelių pavadinimai. Kiekviena nutverta naujiena visada dalindavausi Kavarsko FB. Labai svarbi informacija – 1942 metų (prie vokiečių) gyventojų surašymo duomenys. Nebeliko žydų, pakeisti gatvių pavadinimai, nauji žmonės, matome jų visų raštingumo lygį, pragyvenimo šaltinį, šeimyninius ryšius.
Atkreipkite dėmesį! Aš matau, kad svarbiausia Kavarsko istorinių faktų kaupykla yra ne pas mane, o pas bibliotekininkę Vilmą Kisieliūtę. Ji daug metų renka bibliografinius faktus, kuriais dalinasi, užtat galima sužinoti, kaip Kavarsko reikalai buvo atspindėti spaudoje, kur dar būna nuotraukų. Aš pats labai vertinu savo rašinių apie Kavarsko visas gatves ir man žinomus faktus ciklą, pavadintą „Kelias“, kurį rašiau savo darytų nuotraukų nuo 1976-ųjų pagrindu. Tą ciklą sudarė 72 rašiniai, kuriuos jau du kartus dėjau į FB, vis papildydamas. Matau, kad radosi daug žmonių, kurie nieko nėra girdėję apie tą mano Kavarską, bet nebėra prasmės vėl krauti į FB gausią medžiagą, nes kompiuteriais jau mažai kas naudojasi, o mobiliukams reikia trumpų „žaidimų“…
-ANYKŠTA
Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“ 10 000 Eur iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Puikus straipsnis.
Kaip gaila, kad Lietuvos kenkėjai socdemai, valstiečiai ir aušriečiai drastiškai sumažino medikų rėmimo fondą. Dėl šitu kenkėjų vis mažiau panašiu straipsnių išvysime spaudoje.
Visų mūsų-Kavarsko vaikų-vardu norisi padėkoti Rimantui už begalinę kantrybę,prikeliant pamirštas Kavarsko istorijos akimirkas,už pasidalintą atradimų džiaugsmą ir meilę gimtinei.
Stiprios sveikatos ir ilgų ilgiausių dar tebelaukiančių metų,mielas RIMANTAI.