JGM studentai prie Variaus atodangos (nuotr. – Audrius Čečys)
Jaunųjų geografų mokykla (toliau – JGM) – tai neakivaizdinė mokykla, skirta smalsiems 9-12 klasių moksleiviams, besidomintiems savo aplinka, mėgstantiems keliauti ir atrasti įdomiausias Lietuvos vietas. JGM moksleiviai renkasi į maždaug savaitės trukmės sesijas keturis kartus per metus mokinių atostogų laiku. Šįkart lapkričio 3–7 dienomis JGM apsilankė Anykščiuose – susipažinome su žymiausiais (ir ne tik!) Anykščių regioninio parko (toliau – RP) gamtiniais, kultūriniais, literatūriniais objektais, vertinome Anykščių miestą įvairiais aspektais bei, kaip visada, nužygiavome visai nemažai kilometrų.
Pažintį su šiuo kraštu pradėjome nuo nuostabios jo gamtos – žygiuodami nuo Šeimyniškėlių, kuriuose buvome apsistoję, iki Niūronių aplankėme Pavarių liepą ir akmenį, Variaus atodangą. Sužinojome, kad Pavarių akmuo – kaip ir Puntukas – yra rapakivi granito atmainos, tyrinėjome Variaus atodangą, jos kvarcinį smėlį, bandėmė ją aprašyti. Atvykę į Niūronis, apsilankėme Arklio muziejuje, kuris laikomas vienu žymiausių ne tik Anykščiuose, bet ir visoje Lietuvoje. Daug įdomaus sužinojome ne tik apie arklius, jų reikšmę, veisles ir pavadinimus, bet ir apie patį Niūronių kaimą, tradicinius amatus, apžiūrėjome ir tautodailininkų Jurgio Kazlausko ir Jono Tvardausko drožinių ekspozicijas, galėjome paglostyti žemaitukus. Toliau keliavome netoliese esančios žymaus rašytojo Jono Biliūno gimtosios sodybos link. Nors šiuo metų laiku ji nedirba, tačiau vis tiek pasivaikščiojome po gimtąjį J. Biliūno kiemą, išbandėme svirtinį šulinį. Prisiminę J. Biliūną bei jo kūrinius, keliavome link žymiojo Šeimyniškėlių piliakalnio, ant kurio, manoma, kadaise galėjo stovėti karaliaus Mindaugo pilis. Sužinojome ne tik apie istorinę šios vietos reikšmę, bet ir nagrinėjome reljefo formas, aiškinomės jų kilmę.
Antrąją dieną pradėjome nuo apsilankymo Anykščių regioninio parko lankytojų centre, kur sužinojome viską apie Anykščių RP – nuo gamtinių, geologinių šio krašto ypatybių iki architektūros, tradicijų, žymiausių šio krašto žmonių. Išklausę gidės pasakojimą bei pasižiūrėję kelis filmukus apie Anykščių įkūrimo legendą, leidomės link šalia sruvenančio Anykštos upelio. Buvo ištyrinėtas ir jis – keliose vietose matavome jo debitą, lyginome rezultatus, apžiūrėjome vandens malūno užtvanką. Vėliau JGM pirmakursiai ir antrakursiai atliko tyrimą Anykščių Ramybės ir Užupiečių mikrorajonuose – pagal 3 – 30 – 300 metodą vertino jų žalumą, o vakare pristatė gautus rezultatus.
Paskutinę sesijos dieną aplankėme žymiausius Anykščių krašto objektus – Puntuko akmenį, greta esančius Šventuosius ąžuolus. Kabančiu lynų tiltu persikėlę į kitą Šventosios upės pusę, aplankėme žymųjį Karalienės liūną, pasivaikščiojome po Antano Baranausko aprašytą Anykščių šilelį, pakeliui link miesto pamatėme Puntuko brolį, prie kurio per daug neužsibuvome, nes lietus vertė skubėti link Siauruko – garsiojo Anykščių siaurojo geležinkelio. Nors Siauruko muziejus nedirbo, gavome galimybę pasivažinėti elektrine drezina. Tai tikrai buvo nauja ir įdomi patirtis! Bene labiausiai Anykščius garsinančios asmenybės – Antanas Baranauskas ir Antanas Vienuolis-Žukauskas, taigi buvome ir jų memorialiniame muziejuje, kur susipažinome su šių rašytojų gyvenimu ir kūryba, sužinojome daug įdomių faktų. Taip pat apsilankėme A. Baranausko klėtelėje bei dailininko Stanislovo Petraškos parodoje, kur susipažinome su unikalia akmens tapybos technika.
Vakarais sesijos dalyviai kūrė geografinį vietovės pažinimo modelį, kurį taikė tyrinėdami Anykščių RP ir vėliau pristatė vieni kitiems, taip pat tradiciškai dainavome, diskutavome.
Anykščiuose liko dar daug neatrastų vietų, taigi tikimės čia dar sugrįžti!
JGM moksleivė Greta Čepurovaitė
