Verslo atstovai dėl JAV muitų plienui ir aliuminiui mato nemenką grėsmę ES rinkoms, dėl kurių verslui gali tekti nukreipti savo eksportą, pavyzdžiui, į Aziją. Tuo metu diplomatai pabrėžia, kad nereikėtų žiūrėti siaurai – derybos tuo nesibaigė, ir jos – tik instrumentas veikti platesnius geopolitinius procesus.
Lietuvos verslo konfederacijos Muitinės ir tarptautinės prekybos komisijos pirmininkas Edmundas Daukantas Eltai sakė, kad Lietuvos verslas tiesiogiai pajus prekybos konflikto poveikį.
„Lietuviai daug eksportuoja į Vidurio Europą, visų pirma į Vokietiją, kuri yra didžiulė eksportuotoja į Jungtines Valstijas, gamindami komponentus. Muitų atsiradimo lietuviai tiesiogiai nepajus, bet kad prekybos apimtys gali sumažėti – faktas. Yra rizika, kad pačios Europos eksportas į Ameriką mažės“, – Eltai sakė E. Daukantas.
Verslas, pasak E. Daukanto, turėtų reaguoti didindamas efektyvumą ir ieškodamas naujų rinkų.
„Daugiau draugauti su Azija, kitomis šalimis, rasti, kur parduoti prekes, kurių nebepirks amerikiečiai“, – teigė E. Daukantas.
Tačiau, jo nuomone, JAV sprendimas nebus ilgalaikis.
„Dirbtinis bandymas apsaugoti savo rinką paprastai veda į tai, kad tie, kurie saugosi, labiausiai ir nukenčia. Tačiau tai matysime per trejus ketverius metus“, – prognozavo Verslo konfederacijos atstovas.
Tuo tarpu parlamentaras, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis prekybinį konfliktą linkėtų mažiau dramatizuoti, nes juo suinteresuoti tie, kuriems nepatinka transatlantiniai santykiai.
Jo teigimu, geriau nenarplioti pavienių verslo interesų, o žiūrėti į klausimą gerokai plačiau. Pasak Ž. Pavilionio, derybos – nebaigtos, o Briuselis daro klaidą liedamas pyktį.
„Tenka apgailestauti, kad kompromisas nebuvo surastas, bet tikiu, kad abi pusės yra suinteresuotos ją surasti. Tą pasakė tiek Amerikos, tiek ES pusė. Įvedus muitus, ir toliau ieškosime tarpusavio supratimo“, – Eltai komentavo Ž. Pavilionis.
Pasak jo, derybos vyks ne tik prekybos klausimais.
„Amerika aiškiai signalizuoja, kad norėtų didesnių karinių išlaidų, tai tam tikras spaudimo būdas europiečiams, nes tik Baltijos šalys, Lenkija, Rumunija, Jungtinė Karalystė vykdo 2 proc. įsipareigojimą NATO, kitos, kurios aršiausiai ir kritikuoja JAV dėl sankcijų, jo nevykdo. Juo labiau, kad artėja NATO susitikimas ir laukiame rimtų sprendimų“, – pabrėžė parlamentaras.
Ž. Pavilionio teigimu, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas išties gal elgiasi labiau kaip verslininkas nei politikas, bet dažnai griežtesni judesiai Europą ir „pažadina“.
„Pykti šioje situacijoje labai nenaudinga. Man labai nepatinka paties pono Junckerio (Jeano-Claude’o Junckerio, Europos Komisijos prezidento, – ELTA) reakcija, kai jis pareiškė, kad galbūt atėjo laikas persvarstyti santykius su Rusija, užteks ją spausti. Tai labai keista ir įrodo, kad dažnai antiamerikietiškumas yra pakurstytas prorusiškų veikėjų, kurie nepraleidžia jokios progos patylėti, kai tik išryškėja koks konfliktas“, – sakė Ž. Pavilionis.
Buvusio Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėse Valstijose teigimu, ES pati vykdo ryškią protekcionistinę politiką, pavyzdžiui, žemės ūkio produkcijos srityje.
„Leidžiame didžiulius pinigus žemės ūkiui, saugodami savo produkciją, kurios po to niekam nereikia, ir neįsileisdami kitų šalių produkcijos, taip pat automobilių pramonėje. Yra daug dalykų, kuriuos labai saugome. Tad jeigu tai daro JAV, reikia kantriai sėdėti ir ieškoti sprendimų“, – kalbėjo politikas.
Ž. Pavilionio nuomone, dabar reikėtų išnaudoti situaciją ieškant galimybių, o ne priežasčių konfliktui plėtoti.
„Turime dirbti kūrybingai ir ne automatiškai šlietis prie Briuselio kritikos Vašingtonui, o žiūrėti, kas mums naudingiausia. Galbūt galim net patarpininkauti tarp Vokietijos ir Amerikos, kurios nuosekliai ieško kompromiso, ir tarpininkaujant išlošti naudos sau?
Jeigu eisime pavymui Junckerio ir pritardami Briuseliui pakeliui atšildysime santykius su Maskva, tai tiesiogiai kirsis su mūsų saugumo interesais“, – svarstė Ž. Pavilionis.
ELTA primena, kad JAV paskelbus, jog nuo birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 ir 10 proc., ES pradės teisinius veiksmus Pasaulio prekybos organizacijoje.
J.-C. Junckeris pareiškė, kad ES su JAV „grasinamosiomis aplinkybėmis“ nesiderės.
