Ant Šeimyniškėlių piliakalnio taip ir nepastatyta medinė pilis, atmesta paraiška prisijungti prie UNESCO kūrybinių miestų tinklo, pradėta Anykščių ligoninės restruktūrizacija – naikinami arba sujungiami nepelningai dirbę skyriai, rajono savivaldybės administracijoje – didžiulė kadrų kaita, ištisi skyriai dirba neturėdami nuolatinių vedėjų…
Tai tik labai maža dalis įvykių, kuriuos pastebėjo ir analizavo „Anykštos“ žurnalistai. Metų tekstas, Metų šokas, Metų džiaugsmas, Metų netektis, Metų atradimas ir Metų frazė – prie aprašytų įvykių paskutiniame šių metų laikraščio numeryje grįžo „Anykštos“ žurnalistai.
Daiva GOŠTAUTAITĖ, žurnalistė:
Metų tekstas. Bet kuris tekstas, darytas ne telefonu. Kiekvienas susitikimas, pokalbis, tylos pauzės, išgertas arbatos puodelis praturtina dieną. Džiaugiuosi kiekvienu savo pašnekovu… Neseniai daugiau nei dvi valandas praleidau Anykščių rajono savivaldybės ligoninės gydytojos-endokrinologės Reginos Arlauskienės kabinete – kartu „laiko mašina“ keliavome per gydytojos gyvenimo dešimtmečius. Supratau „atradusi“ šiltą, maloniai bendraujančią asmenybę. Ir jau dabar drąsiai galiu sakyti, kad dar neteko sutikti baltą chalatą vilkinčio žmogaus, kuris būtų neįdomus. Tiek kaimynystėje dirbantys Anykščių PSPC medikai, tiek ligoninės gydytojai man, kaip žurnalistei, kelia tik pagarbą.
Metų šokas. Anykščių verslo informacinio centro direktorės Renatos Gudonienės pasitraukimas (gal reikėtų sakyti „patraukimas“) iš pareigų. Matyt, jau nereikėtų stebėtis Anykščių rajono mero darbo metodais ir sau nepalankių žmonių „patraukimu“ iš užimamų pareigų į jų vietą skiriant bet ką… Mergaičių ir berniukų be atitinkamos patirties įdarbinimas, atrodytų“, yra mero stiprioji pusė.
Metų džiaugsmas. Nors rajono vadovai žada, kad jau kitais metai tikrai bus pastatyta medinė Vorutos pilis, džiaugiuosi, kad bent jau šiuos metus baigiam be svetimkūnio miesto prieigose. Skeptiškai žiūriu į Valdovų rūmų, kaip istorinio objekto, atstatymą – nėra išlikę duomenų, kaip iš tikrųjų atrodė Valdovų rūmai, tad tai, ką turime dabar – visiškai naujas objektas. Sutinku, kad dabartiniai Valdovų rūmai puikiai tinka renginiams rengti, bet jokiu būdu ne istorinę praeitį reprezentuoti. Taip ir su Vorutos pilimi – skiriama didžiulė pinigų suma objektui, kuris ne tik neturi jokios istorinės vertės, bet ir renginiams organizuoti, abejoju, ar bus tinkamas…
Metų netektis. Anykščiai 2012 m. buvo Lietuvos kultūros sostinė. Lyg to būtų negana, pretendavo tapti ir Europos kultūros sostine. Gerai, kad netapo… Ne dėlto, jog būti sostine blogai, o dėl to, kad kultūros iš pačių kultūrininkų stinga. Ką pasakytų Europa apie šių metų Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatą Žilviną Praną Smalską, kuris atsiimdamas premiją nesugebėjo išvengti neva juokelių apie aną galą… Kaip reikėtų pasiaiškinti Europai apie „tokią kultūrą“? Tad Metų netektis – kultūros netekimas.
Metų atradimas. Gyvenimas „offline“ irgi egzistuoja, o „Facebook“-as yra tik tinkamiausia platforma katės nuotraukoms talpinti. Aš už gyvenimą realybėje, o ne virtualioje erdvėje.
Metų posakis. Mano mylimo japonų rašytojo H. Murakami citata iš knygos „1973-ųjų kiniškas biliardas“: „Jei, tarkime, šiandien kas nors mirs, mes nepulsime liūdėti, – tarė ramusis vyras iš Veneros. – Nes kol esame gyvi, išmylime visa širdimi. Kad paskui nereikėtų gailėtis“.
