Joninių naktis daugeliui asocijuojasi su laužais, vainikais, ilgu vakarojimu gamtoje ir gausiu vaišių stalu. Tačiau vertėtų nepamiršti ir kartu atkeliaujančių galimų rizikų sveikatai: apsinuodijimas maistu, nudegimas saulėje, erkės įsisiurbimas ar netikėta alerginė reakcija. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Indrė Šulskytė primena, kaip pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata ruošiantis Joninėms.
„Joninės dažnai švenčiamos gamtoje, toliau nuo namų, todėl net ir nedidelis neapdairumas gali virsti didesniu rūpesčiu. Karštyje greičiau genda maistas, vakare suaktyvėja uodai, pievose ir miškuose tyko erkės, o ilga diena lauke reiškia didesnį saulės poveikį. Todėl ruošiantis šventei verta pagalvoti ne tik apie vaišes ar pramogas, svarbu iš anksto pasirūpinti vaistinėle ir prisiminti kelias taisykles“, – sako vaistininkė I. Šulskytė.
Anot vaistininkės, kelioninėje vaistinėlėje visada turėtų būti nuolat vartojami vaistai, preparatai nuo skausmo ir temperatūros, aktyvintoji anglis ar kitos virškinimui skirti vaistai ar maisto papildai, elektrolitų tirpalai, priešalerginiai vaistai, apsauga nuo saulės, repelentai prieš uodus ir erkes, priemonė po įkandimų, antiseptikas, pleistrai, sterilūs tvarsčiai, bintas, pincetas, vienkartinės pirštinės, žirklutės ir šaldantis kompresas.
Vaišes gamtoje derėtų ruošti ir laikyti tinkamai
Vaistininkė pabrėžia, kad ruošiant maistą gamtoje svarbiausia užkirsti kelią bakterijų dauginimuisi ir kryžminei taršai. Žalią mėsą, žuvį ar paukštieną būtina laikyti atskirai nuo jau paruoštų patiekalų, naudoti skirtingas pjaustymo lenteles, peilius ir indus. Jei maistas kepamas ant grilio, svarbu pasirūpinti, kad jis būtų gerai iškepęs ne tik iš išorės, bet ir viduje – iš pažiūros apskrudusi mėsa dar nebūtinai yra saugi valgyti.
„Ne mažiau svarbi ir rankų higiena: jei šalia nėra tekančio vandens, praversti gali dezinfekcinis skystis ar drėgnos servetėlės. Paruoštą maistą karštą dieną reikėtų laikyti šaltkrepšyje, o ant stalo padėti tik tiek maisto, kiek planuojama greitai suvalgyti. Greičiausiai genda mėsa, žuvis, jūros gėrybės, pieno produktai, patiekalai su kiaušiniais, kreminiai desertai, mišrainės, padažai, supjaustyti vaisiai ir daržovės“, – sako I. Šulskytė.
Sugedusį maistą gali išduoti pakitęs kvapas, spalva, gleivėtas ar lipnus paviršius, rūgštus skonis, pelėsis, išsipūtusi pakuotė, tačiau svarbu žinoti, kad ne visi pavojingi mikroorganizmai pakeičia maisto išvaizdą ar kvapą. Jei abejojate, ar maistas dar tinkamas valgyti, saugiausia jo nebevartoti. Karštyje ilgiau pastovėjęs ir sugedęs maistas gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus ir stiprų silpnumą.
„Esant gamtoje taip pat nereikėtų ragauti nepažįstamų uogų, grybų ar žolinių augalų, nes galima apsinuodyti. Net gražiai atrodanti uoga gali būti nuodinga, o kai kurie augalai dirgina burnos gleivinę, odą ar akis net jų neprarijus. Ypač svarbu prižiūrėti vaikus – jiems ryškios uogos gali atrodyti kaip saldumynai, o mažesniam kūnui net nedidelis toksinių medžiagų kiekis gali sukelti stipresnę reakciją“, – teigia „Camelia“ vaistininkė.
Apsauga nuo saulės – vieno karto neužtenka
Net jei neplanuojama degintis, leidžiant laiką gamtoje oda vis tiek gauna nemažai ultravioletinių spindulių. Todėl apsaugą nuo saulės reikėtų naudoti dar prieš išeinant į lauką, o priemonę tepti ant veido, kaklo, ausų, plaštakų, pečių, kojų ir kitų atvirų kūno vietų. Vasarą rekomenduojama rinktis plataus spektro SPF priemones, o daug laiko leidžiant lauke – ne mažesnį nei SPF 30, jautresnei odai ar vaikams rekomenduojama SPF 50.
„Dažniausia klaida – kremo užtepti per mažai ir manyti, kad vieno karto užteks visai dienai. Iš tiesų apsaugą reikia atnaujinti maždaug kas dvi valandas, o po maudynių, gausesnio prakaitavimo ar nusišluosčius rankšluosčiu – dar dažniau. Jei kartu naudojami repelentai, pirmiausia tepama SPF priemonė, o tik jai susigėrus – apsauga nuo vabzdžių ir voragyvių“, – primena vaistininkė I. Šulskytė.
Pasijutus prastai po buvimo saulėje, svarbu nedelsiant pasitraukti į pavėsį ar vėsesnę patalpą, atlaisvinti drabužius, gerti vandenį, mineralinį vandenį ar elektrolitų tirpalą mažais gurkšniais, vėsinti odą drėgnu rankšluosčiu. Jei žmogus sutrikęs, apalpsta, vemia, jo oda labai karšta, kvėpavimas ar pulsas pakitęs, būtina kviesti skubią pagalbą. Tokiais atvejais nereikėtų laukti kol pagerės, nes perkaitimas gali būti itin pavojingas.
Pasiruošimas iš anksto padeda sumažinti įkandimų riziką
Vaistininkė taip pat primena, kad net vaikščiojant nupjautos žolės plotuose reikšminga pasirūpinti repelentu. Jį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją: nepurkšti ant pažeistos odos, žaizdų, arti akių ar burnos, netepti po drabužiais ir nepamiršti atnaujinti kas tiek laiko, kiek nurodyta ant pakuotės. Vaikams skirtas priemones būtina rinktis pagal amžių, o purškiamus repelentus geriau pirmiausia užpurkšti ant suaugusiojo delno ir tik tada atsargiai patepti vaikui.
„Taip pat veiksminga priemonė nuo įkandimų yra tinkama apranga. Geriausia rinktis šviesesnius, ilgesnius, lengvus drabužius, uždarą avalynę, kojines, galvos apdangalą. Šviesūs drabužiai padeda lengviau pastebėti ropojančią erkę, o ilgos rankovės ir kelnės sumažina atviros odos plotą. Grįžus iš gamtos reikėtų apžiūrėti kūną, ypač pažastis, kirkšnis, pakinklius, juosmenį, plaukų liniją, ausų sritį, taip pat patikrinti vaikus ir augintinius“, – sako I. Šulskytė.
Anot jos, jeigu visgi vabzdys įgėlė, pažeistą vietą reikėtų nuplauti švariu vandeniu, galima uždėti šaltą kompresą, tepti niežėjimą ir uždegimą malšinančiu geliu ar vartoti priešalerginius vaistus, jei jie žmogui tinkami. Jeigu įsisiurbė erkė, ją reikia kuo greičiau ištraukti pincetu ar specialiu įrankiu, suimant kuo arčiau odos ir traukiant tiesiai, nespaudžiant kūnelio.
„Nereikėtų erkės tepti aliejumi, sviestu, spiritu ar kaitinti – taip galima padidinti dirginimą ir apsunkinti pašalinimą. Įkandimo vietą reikia dezinfekuoti ir kelias savaites stebėti, ar neatsiranda plintantis paraudimas, karščiavimas, sąnarių skausmai ar į gripą panašūs simptomai. Atsiradus bet kokiems pakitimams reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją“, – įspėja vaistininkė.
