• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Pirmadienis, 30 sausio, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Juodeglinis – dar kartą juodųjų eglių krašte…

Raimondas GUOBIS
2017-09-09
Vietovės ir žmonės
0
Nuotrauka iš senų senų laikų - 1990 m. klajonių po Šimonių girią. Povilas Kavoliūnas su savo žmona Aldona ir ištikimais sargybiniais...
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Šimonių girios glūdumoje, tolokai pakeliavus smiltėta keliute nuo didžiojo vieškelio, vedančio nuo Svėdasų plento Andrioniškio link, už dantytų eglių, viršūnėmis susipynusių, suremtų  tankumynų, šviesioje laukymėje prie rausvai tamsvandenio ežero yra Juodeglinio kaimas. Nuo seno jis priklausė didelei ir garsiai Svėdasų parapijai, nuo seno visi jo gyventojai kalbėjo svėdasietiška šnekta. Sodybos čia buvo vos dvi, o gyventojų buvę ir dešimt, ir gerokai daugiau, kol XX amžiaus pabaigoje nebeliko nė vieno čia nuolat gyvenančio žmogaus.

 

Nors jau pažįstamas,
bet klaidus smėliakelis

Tą vakarą panorau ir vėl surasti tą paslaptingą kaimą, vėl pabūti Juodųjų eglių krašte. Keliutė, atitrūkusi nuo didžiojo vieškelio, pasirodė neatpažįstamai ilga, toli toli nuvedusi per šviesius pušynus, kvapniais viržiais, mėlynių, bruknių ir kitokiais uogienojais apkaišytus. Buvo birželio vakaras, iki suvokimo begalybių besidriekiantys medynai aptilę, tik kažkur tolimuose aiduose skambėjo gegutės šauksmas. Pagaliau rausvo smėlio kelelis išvedė į pakilumėlėje atsivėrusią laukymę su tarp žolynų švytinčiu melsvai rausvomis spalvomis neregėtai dideliu akmeniu. Dingtelėjo: „O jei jį atkasus, tai gal būstų didesnis ir už Puntuką?“ Į vainikais supintą draugę susispietusios liepos aiškiai bylojo kadaise čia buvus sodybą. Iš aukštų žolių išsistiepę narcizai žydėjo baltais tuščiaviduriais žiedais, tolėliau žaliavo jurginai, kerojo palinkusi obelis. Matyt, čia man pažįstamo Povilo Kavoliūno gyventa. Už kelių dešimčių žingsnių nuo besišviečiančios gelsvu rageliu mėnesienos tyloje ramybe sustingusio ežero kranto, nupilkėjusio, betręštančio liepto vaiduokliškoje kaimynystėje snaudė vieniša troba. Be gyvybės, apjuosta karčių tvora, lentų skydais uždengtomis langų akimis. Čia kadaise Kaušpėdų gyventa, nors pasakotojai dažnai kas kur supainioja, dabar gi, kaip miško žmonės sako, ją nupirkęs žydas…

Iš amžių gilumos

Kaip byloja kadaise vartyti, žąsies plunksna surašyti Svėdasų parapijiečių sąrašai, XIX amžiaus pradžioje kaime tebuvo du ūkiai – Juozapo Papučkos bei, matyt, jo artimo giminaičio Jono Papučkos, iš viso trylika gyventojų – tik trisdešimt keturiasdešimt metų sulaukę tėvai ir jų mažamečiai vaikai. Toks jaunas, gyvybės džiaugsmo kupinas buvo girios pasaulis. Prabėgus beveik šimtui metui, buvę jau trys kiemai, kuriuose gyveno apie 50 hektarų valdę Kaušpėdai ir po vienuolika hektarų turėję Jonas bei Antanas Meškeliūnai. Antanas ne tik žemelę dirbdavęs, bet ir prie miško darbų prisidurdavęs, ir staliaus darbus atlikti puikiai mokėjęs. Žiemos vakarais užuot kur nors su vyrais kortomis pliekęs ir istorijas rietęs bei kitų pasakų klausęs, imdavo nedidelį peiliuką į rankas, tinkamo medžio ar šaką kokią pariestą ir droždavęs visokius miško paukščius, jais savo verandą, namų pastoges apkaišęs. Pro šalį eidavę žmonės stebėdavosi, gėrėdavosi. Kartais ir kokį dievuką – šventąjį nudroždavo. Iš širdies, iš tikėjimo, iš gilaus įkvėpimo buvo jo darbas.
Rūstus buvo praėjęs amžius, ypač metai po karo, kuomet viskas keitėsi, kuomet žmonės po pasaulį buvo blaškomi, kuomet gyvybės vertė buvo menka. Ir pasiliko vienintelis Povilas Kavoliūnas su pačia Aldona tamsiųjų eglynų apsuptame paežerės kaime.

Apie balanines ir
linksmybes  Svėdasuose

Povilas Kavoliūnas, kilęs iš netolimo Šilagalių kaimo, čia apsigyveno tuomet, kai sugrįžo iš Sibiro tremties. Ramybė, darbas be didelės skubos miške. Visai ne toks kaip prieš karą, kuomet skubėdavo, nes rezultatas atlygį lėmė. Laisvo laiko radęs skeldavo iš tiesios eglės rąstų balanas – baltutes, liaunas, tvirčiausias – ir iš jų šienui, šiaudams nešioti ar kokiam gėriui sudėti patogias rėtis – balanines pynė. Jo balaninės buvo dailios ir patvarios, jų į artimiausią miestelį, į už vienuolikos kilometrų esančius Svėdasus pilną vežimą ar pilnas roges gabendavo. Be vargo už žmonišką kainą parduodavo, o po to ulionė miestelyje. Ten dauguma girios vyrų mėgdavo smagiai pasilinksminti, dažnai smarkiai padaugindavo. Taip ir P. Kavoliūnas, pardavęs savo puikiausias balanines, gerokai įkaušdavo, kartais net padaugindavo, jau miegantį rogėse ar vežime sumanus arklys palengva gabendavo vieškeliu, o po to girios keleliais iki pat kiemo, iki pat prieangio, trobos durų. Kartą po sėkmingo balaninių turgaus bemiegant vežime, o sumaniam arkliokui skubančiam namų link, kertant sankryžą, matyt, jau buvo prietemėlė, į juos įsirėžė moters vairuojamas automobilis. Keturkojui bičiuliui sulaužė, baisiai sutrupino kojas, o štai vežimą, nors ir aplamdė, tačiau Povilas liko sveikutėlis.

Reportažas iš tolimos
1990-ųjų vasaros

Tada buvo maloniai šilta vasara. Net neįtikėtina, kaip seniai, tais tolimais mūsų valstybės nepriklausomybės pradžios, naujojo pasaulio virsmo, vilties, entuziazmo – 1990-iais metais. Kuomet aistringo pašaukimo, degančio, kankinančio pažinimo genamas smagiai po Svėdasų krašto kaimus, viensėdžius važinėjau ir senąją istoriją užrašinėjau. Kuomet įriedėjau dviračiu į tą kiemą. Juodeglinio miško tamsumus įveikęs ir į šviesią laukymę išlindęs, kuomet padrąsinančiai įkvėpęs žengiau į aitrios popietės prieblandoje skendinčią durų angą. Šeimininkus suradau troboje. Jis sėdėjo ant lovos, matyt, vidurdienio karštymetyje ilsėjosi ar kažką mąstė.Moteris, vos pradėjus mums kalbėtis, matyt, neatidėliotino darbo suradusi pradingo kažkur virtuvėje, o aš ėmiau nuodugniai klausinėti apie gyvenimą. Žmogus ir kalbėjo apie vaikystę Šilagaliuose, pasakojo švedų antpuolio legendą, kai svetimšaliai pašilėje smarkiai iš patrankų šaudę, o tą vietą Švedašiliu praminę, apie darbus ūgtelėjus, miško gėrybes – uogas, grybus, riešutus, kuriuos norint rinkti bilietą pirkti reikėjo. Eiguliai vaikę ar net į kailį įkrėsdavę. Apie miško kirtimus ir puikiausias galimybes jau bene nuo penkiolikos metų visai neblogai užsidirbti. Apie tai, kai ūgtelėjęs ėmė sielius Šventąja pasroviui iki Ukmergės, Kauno plukdyti. Tuomet tai buvęs gyvenimas – mokėjo nepigiai. Kalbėjo apie tuos, kurie visą uždarbį į butelį sudėjo, ir apie tuos, kurie taupė ir po to pirko žemę, amato ėmėsi, rimtai savo gyvenimo pamatus kūrė. Apie karą, apie sovietų, lietuvių partizanus, tragedijas baisiausias. Tremtį į Sibirą, kuomet visus sunkvežimin susodinę į Kupiškio stotį nubogino, traukiniais gal dvi savaites vežė, o po to aštuonerius metus teko vargti Tomsko srities kirtavietėse. Apie Juodeglinio ir girios apylinkių įdomybes, paukščius, žvėris, medžiotojus, pušų sakintojus. Apie tai, kaip jam vieną kartą virš Skaisčio ežero akinančia šviesa pasirodė Mergelė Marija. Apie šiame pasaulyje visai nereikalingą elektrą, apie valdžios pasiūlymą ją įvesti ir dėl pastotės įrengimo bent jau po penkiasdešimtį rublių visiems apylinkės gyventojams prisidėti, į tai kaimynas Kaušpėdas atsakęs, kad vasarą elektra nereikalinga, o žiemą jis ir taip pramiega.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas
Kooperatyvo „Žalioji lanka“ direktorė Nijolė Barkauskienė sako, kad pagrindinis pienininkų privalumas, lyginant su kitais ūkininkais, kad pajamų jie gauna kas mėnesį.Jono JUNEVIČIAUS nuotr.

Vanduo jau brangesnis už pieną (Nr. 67, 2017-08-22)

Panašūs straipsniai

Auksinių rankų autoserviso savininką Audrių Šiukščių skriaudė ir valdžia, ir vagys.

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui

2018-07-22
6

Išskirtinai gražioje, kalvotoje vietovėje prie Rubikių ir Mušiejaus ežerų įsikūręs Skiemonių seniūnijos Mačionių kaimas, sovietmečiu tapęs centrine Marytės Melnikaitės kolūkio...

Mikieriai ir nuostabusis Leika

2018-07-05
2

Mikieriai, kaimas Šimonių girios proskynoje. Nuo seno priklausė Svėdasų parapijai, XIX amžiaus viduryje čia buvę sodybų su gyventojais, tarpukariu priaugo...

Kunigas altarista Sigitas Uždavinys sako, kad jeigu turėtų jėgų, miestelyje tikrai suburtų ir jaunimo, ir pagyvenusių žmonių chorą. Būtų renginių ir vaikams. „Jeigu nuoširdžiai dirbi, visada rasi kelią į žmonių širdis. Tačiau, jeigu tik prabangios mašinos galvoje, tada tik apie tuštėjančią bažnyčią galima kalbėti...“ – sakė kunigas.

Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę

2018-06-09
2

„Nebėra Skiemonyse nei mokyklos, nei ambulatorijos, miestelį „puošia“ ir keli apgailėtinos būklės pastatai, tačiau tuščių namų praktiškai nėra. Smagu dėl...

Balandžio 30 – ąją 84 – ąjį gimtadienį švęsiantis Bronius Karvelis pasikasa pastarnokų ir sako, kad juos valgyti  sveika.

Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių

2018-05-26
0

Retas toks nedidelis kaimas kaip Klevėnai galėtų pasigirti tokia gausa iš čia į plačius gyvenimo vandenis išplaukusių žmonių: pedagogas, rašytojas...

Anykšta TV:

Naujienos

Meistras į namus – pasirinkite teisingai
Pirmadienio naktį Kavarsko seniūnijoje – neįprastas įvykis (papildytas)
Degė ūkinis pastatas
Akys ilgam užkliuvo už vitrinų grožybių
Apie paranormalius reiškinius savivaldoje
Savaitgalio diskusija: Kaip leidžiate savaitgalius?

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Sausio 29 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 28 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 27 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 26 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 25 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 24 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Akcijos metu bus siekiama surinkti lėšų oro erdvės stebėjimo sistemoms Ukrainai
Pusė šalies gyventojų sumažino elektros suvartojimą
Lietuvoje bus paminėta Holokausto aukų atminimo diena
VERT ragina žmones peržiūrėti sutartis su elektros tiekėjais ir taip taupyti
VRK įpareigota pervarstyti sprendimą dėl Žaliųjų partijos politikų pašalinimo iš rinkimų
Kremlius: Vakarų sprendimas dėl tankų Ukrainai reiškia tiesioginį įsitraukimą į konfliktą

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ar geriate kavą?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara gruodis

Jara gruodis

Anykštėno kortelė

Anykštėno kortelė

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Biržiečių žodis

Biržiečių žodis

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In