Juozas R., apie tai, kad sveikatos draudimo paslaugoms savivaldybė išleido 60 tūkst. eurų: „Tai pinigų švaistymas. Darbdavys privalomai draudžia savo darbuotojus, mokėdamas socialinio draudimo įmokas į Socialinio draudimo fondo biudžetą. Lygiai tas pats ir su sveikatos draudimu. Tie asmenys, kurie nesusiję su darbo santykiais, PSD įmokas moka patys arba už juos moka Valstybė. Visomis savanoriškomis draudimo rūšimis draudžiami asmenys apsimoka asmeninėmis lėšomis. Savivaldybės administracija turi viešai paaiškinti išlaidų šiam draudimui aplinkybes.“
Instruktorius iš praeities
Anykščiuose, kur Šventoji teka tyliai, Gyveno vyras, save kėlęs giliai. Nors laikrodžiai jau rodė kitą erą, Jis vis dar jautė seną „part-manierą“. Kišenėj – nebe bilietas, tik pensinis pažymėjimas, Bet lūpose – tas pats tarybinis skambėjimas.
Išėjęs į gatves, kur žmonės triūsia, Jis ieškojo, kam įpūsti „dvasią“ rūsčią. Štai vyrai trinkeles į smėlį kloja, O jis jau šalia stovi – viena koja: – „Draugai! Ne tas kampas! Kur planas? Kur tempas? Jūsų darbas lėtas, kaip koks senas kumpas! Mano laikais mes miestą per naktį pastatėm, Nors cemento akyse beveik nematėm!“
Prie statybų aikštelės jis vėlgi sustoja, Liniuote lyg skeptru per orą mojuoja: – „Tas mūras kreivas! Trūksta kolektyvinio proto! Kodėl darbininkas be lozungo motuoto? Reikia ne klinkerį dėti, o sielą įmūryti, Kad anūkai galėtų į šlovę žiūrėti!“
Vienas jaunas meistras, kantrybę praradęs, Kastuvą jam tiesia, akis į jį įbedęs: – „Dėde, gal norit? Prašom, į duobę! Parodykit tempą, uždekit mums gruobį!“
Mūsų herojus atšoko, lyg ugnį pajutęs, Pasitaisė švarką, lyg būtų truputį supykęs: – „Aš – proto bokštas! Aš – vizijos vadas! Mano darbas – patarimas, o ne jūsų badas. Aš mokau jus dirbti, aš rodau jums kryptį, O kasti… kasti gali ir tie, kas moka tik kliūti!“
Ir nuėjo jis toliau per Anykščių šilelį, Mokydamas kiekvieną sutiktą kregždelę, Kaip lizdą sukti pagal seną dekretą, Nors pats per amžių nepajudino net piršto reto.
Paklausimą apie minimą draudimą esu pateikęs Tarybos nariui (jaunam ir iniciatyviam). Tikiuosi gauti atsakymą apie biudžeto išlaidų dar negirdėtam asmenų draudimui pagrįstumą. Už kokias sveikatos ar gydymo paslaugas be privalomojo draudimo lėšų kompensuos savivaldybės pasirinktoji draudimo kampanija.
Meras turi paaiškinti visuomenei, kam reikalingos tos biudžeto išlaidos. Kokias paslaugas pasiūlė draudimo kampanija už 60 tūkst. eu.? Gal masažo su laiminga pabaiga, ką mes žinom..,
Visų pirma nereikia kelti audros vandens stiklinėje. Savivaldybė-tai institucija, darbdavys, kuris savo nusipelnuisiems darbuotojams skatinti nupirko papildomą socialinį draudimą. Darbas savivaldybės administracijoje yra padidintos rizikos, nežinia kada gali nukristi iš tarnybinės kėdės ar išskristi iš darbo vietos, taigi draudimo poliusas garantuoja rizikų mažinimą.
Dėkojame, kad domitės viešojo sektoriaus aktualijomis.
Nežinau jokio savanoriško draudimo, kuris būtų finansuojamas iš biudžeto
Instruktorius iš praeities
Anykščiuose, kur Šventoji teka tyliai, Gyveno vyras, save kėlęs giliai. Nors laikrodžiai jau rodė kitą erą, Jis vis dar jautė seną „part-manierą“. Kišenėj – nebe bilietas, tik pensinis pažymėjimas, Bet lūpose – tas pats tarybinis skambėjimas.
Išėjęs į gatves, kur žmonės triūsia, Jis ieškojo, kam įpūsti „dvasią“ rūsčią. Štai vyrai trinkeles į smėlį kloja, O jis jau šalia stovi – viena koja: – „Draugai! Ne tas kampas! Kur planas? Kur tempas? Jūsų darbas lėtas, kaip koks senas kumpas! Mano laikais mes miestą per naktį pastatėm, Nors cemento akyse beveik nematėm!“
Prie statybų aikštelės jis vėlgi sustoja, Liniuote lyg skeptru per orą mojuoja: – „Tas mūras kreivas! Trūksta kolektyvinio proto! Kodėl darbininkas be lozungo motuoto? Reikia ne klinkerį dėti, o sielą įmūryti, Kad anūkai galėtų į šlovę žiūrėti!“
Vienas jaunas meistras, kantrybę praradęs, Kastuvą jam tiesia, akis į jį įbedęs: – „Dėde, gal norit? Prašom, į duobę! Parodykit tempą, uždekit mums gruobį!“
Mūsų herojus atšoko, lyg ugnį pajutęs, Pasitaisė švarką, lyg būtų truputį supykęs: – „Aš – proto bokštas! Aš – vizijos vadas! Mano darbas – patarimas, o ne jūsų badas. Aš mokau jus dirbti, aš rodau jums kryptį, O kasti… kasti gali ir tie, kas moka tik kliūti!“
Ir nuėjo jis toliau per Anykščių šilelį, Mokydamas kiekvieną sutiktą kregždelę, Kaip lizdą sukti pagal seną dekretą, Nors pats per amžių nepajudino net piršto reto.
čia tu apie save?
Paklausimą apie minimą draudimą esu pateikęs Tarybos nariui (jaunam ir iniciatyviam). Tikiuosi gauti atsakymą apie biudžeto išlaidų dar negirdėtam asmenų draudimui pagrįstumą. Už kokias sveikatos ar gydymo paslaugas be privalomojo draudimo lėšų kompensuos savivaldybės pasirinktoji draudimo kampanija.
Keista, kaip su tokiomis žiniomis galėjo vadovauti įstaigai.
kad savanorišku draudimu darbuotojus draustų darbdavys – ir aš negirdėjau
tu trolis ,o jis asilas
Meras turi paaiškinti visuomenei, kam reikalingos tos biudžeto išlaidos. Kokias paslaugas pasiūlė draudimo kampanija už 60 tūkst. eu.? Gal masažo su laiminga pabaiga, ką mes žinom..,
Tai buvo komunisto žodis.
Juozai laikykis ir dar daugiau kritikos is taves.
Klounas
Ši valdžia beviltiška, todėl ieškoti logiško paaiškinimo nereikia. Po metų išsirinksite kitą.
is kysininko buko jacunsko ir tomilino pakirksnutes patalauskienes
Visų pirma nereikia kelti audros vandens stiklinėje. Savivaldybė-tai institucija, darbdavys, kuris savo nusipelnuisiems darbuotojams skatinti nupirko papildomą socialinį draudimą. Darbas savivaldybės administracijoje yra padidintos rizikos, nežinia kada gali nukristi iš tarnybinės kėdės ar išskristi iš darbo vietos, taigi draudimo poliusas garantuoja rizikų mažinimą.
Dėkojame, kad domitės viešojo sektoriaus aktualijomis.
Nematom jų darbo, tai už ką paskatinimas. Svarbiausios paslaugos, kurias turi jie atlikti, perkamos
kai būsite rajono vadovo komandoje, galėsite pasižiūrėti su kuo valgoma druska valstybės tarnyboje!
Ar Tubys ką nors už savo pinigus pirko?