Kanados premjeras Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) ketvirtadienį pareiškė, kad keli žvalgybos šaltiniai rodo, jog Irano raketa numušė Teherano oro uoste pakilusį ukrainiečių keleivinį lėktuvą, kuriame buvę visi 176 žmonės, įskaitant 63 kanadiečius, žuvo.
Tokie premjero komentarai paskelbti pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip numušamas laineris.
Šis ir kiti vaizdo įrašai, skelbiami socialiniuose tinkluose, rodo, kad Teherano oro erdvės gynybos sistema ankstų trečiadienį numušė Ukrainos tarptautinių oro linijų PS752 reisu skridusį lėktuvą.
Vaizdo įraše, kurio autentiškumą patvirtino leidinys „The New York Times“, danguje užfiksuotas greitai kylantis objektas, tada pasirodo ryškus šviesos blykstelėjimas, kuris netrukus užgęsta, o tas objektas tęsia skrydį. Po kelių sekundžių pasigirsta sprogimas.
Remdamasis informacija iš Kanados ir sąjungininkų žvalgybos, J. Trudeau teigė, kad į lėktuvą galėjo pataikyti Irano raketa „žemė–oras“.
„Žinome, kad tai galėjo įvykti netyčia. Kanadiečiai turi klausimų ir jie nusipelno atsakymų“, – žurnalistams sakė J. Trudeau.
Jam antrino ir kiti Vakarų lyderiai, įskaitant Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną), kuris sakė, kad vis daugiau įrodymų rodo, jog į orlaivį pataikė raketa. Jis pabrėžė, kad „veikiausiai tai įvyko netyčia“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nurodė, kad pareigūnai Vašingtone mano, jog į „Boeing 737“, skridusį į Kijevą, pataikė viena arba kelios iraniečių raketos.
Amerikiečių Nacionalinė transporto saugumo valdyba (NTSB) vėlų ketvirtadienį pranešė gavusi oficialų pranešimą iš Irano apie nelaimę ir pažadėjo nusiųsti savo atstovą prisijungti prie tyrimo.
Irano užsienio reikalų ministerija kiek anksčiau pakvietė „dalyvauti“ tyrime amerikiečių lėktuvų gamintoją „Boeing“.
Lėktuvas sudužo tvyrant tamsai kelios minutės po pakilimo, o pilotas neišsiuntė jokio radijo pranešimo apie neįprastas aplinkybes, pranešė Irano civilinės aviacijos organizacija.
Orlaiviu skrido 82 iraniečiai, 63 kanadiečiai, 11 ukrainiečių, 10 švedų, keturi afganistaniečiai, trys vokiečiai ir trys britai.
Nelaimė įvyko tvyrant didelei įtampai tarp JAV ir Irano ir praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Teheranas balistinėmis raketomis apšaudė bazes Irake, kur dislokuota amerikiečių karių.
Iranas keršijo už sausio 3-osios JAV drono smūgį Bagdade, per kurį buvo nukautas įtakingas iraniečių generolas.
Irano vyriausybė tvirtina, kad versija, jog ukrainiečių lėktuvą numušė raketa, yra „nesąmonė“, ir atkreipė dėmesį, kad tuo pat metu toje oro erdvėje buvo keli orlaiviai.
Kiek vėliau Teheranas paprašė Otavos pasidalinti turima informacija su iraniečių tyrėjais.
„Kanadiečiai nori atsakymų“
J. Trudeau sakė, kad Kanada bendradarbiauja su sąjungininkais, kad užtikrintų patikimą tyrimą.
„Aukų šeimos nori atsakymų, kanadiečiai nori atsakymų, aš noriu atsakymų“, – kalbėjo premjeras.
„Ši vyriausybė nenusiramins, kol jų negausime“, – pridūrė jis.
Kanados transporto saugumo valdyba ketvirtadienį nurodė priėmusi Irano civilinės aviacijos organizacijos kvietimą prisidėti prie tyrimo.
B. Johnsonas ketvirtadienį paragino surengti pilną ir skaidrų tyrimą.
D. Trumpas savo ruožtu tiesiogiai nepatvirtino to, ką neoficialiai skelbė JAV žvalgyba.
„Turiu įtarimų“, – teigė Jungtinių Valstijų vadovas. Jis pridūrė, kad „kažkas galėjo suklysti“.
Tačiau neįvardyti pareigūnai JAV žiniasklaidai sakė, kad palydovų, radarų ir elektroninių stebėjimų duomenys rodo, jog lainerį atsitiktinai numušė Irano oro erdvės gynybos sistema.
Kanalas „ABC News“, remdamasis neįvardytu šaltiniu, pranešė, kad „labai tikėtina“, kad į lėktuvą pataikė dvi raketos „žemė–oras“.
Savirašiai
Ukraina paprašė Jungtinių Tautų paramos didelio masto tyrimui ir išsiuntė 45 ekspertus į Teheraną dalyvauti iraniečių pareigūnų vadovaujamam tyrimui.
Tyrėjai aiškinasi kelias nelaimės versijas, įskaitant variantus, kad jį numušė raketa; kad dėl techninių problemų sprogo variklis arba kad orlaivyje nugriaudėjo sprogimas per „teroro aktą“.
„Jei kuri nors šalis turi informacijos, kuri gali padėti įvykdyti skaidrų ir objektyvų šios tragedijos tyrimą, esame pasirengę ją priimti ir bendradarbiauti“, – sakoma Ukrainos prezidentūros pranešime.
Irano civilinės aviacijos organizacijos vadovas ir susisiekimo ministro pavaduotojas Ali Abedzadeh (Ali Abedzada) sakė, kad Iranas ir Ukraina „siunčiasi informaciją“ iš orlaivio savirašių, kurie buvo surasti nelaimės vietoje.
„Tačiau jei prireiks labiau specializuotų žinių ištraukti ir išanalizuoti duomenims, galime tai padaryti Prancūzijoje arba kitoje šalyje“, – sakė jis.
Ekspertai analizuoja internete paskelbtas lėktuvo nuolaužų nuotraukas ir vaizdo įrašą, galimai nufilmuotą, kai įvyko tas incidentas, ieškodami įrodymų, kad orlaivį numušė raketa.
„Manau, kad labai gali būti, jog tai tikslu“, – versiją, kad orlaivį galėjo numušti raketa, komentavo Johnas Goglia (Džonas Goglia), buvęs JAV Nacionalinės transporto saugos tarnybos pareigūnas ir aviacijos saugumo ekspertas.
„Ką tik pakilę orlaiviai, pasiekę 8 tūkst. pėdų (2 440 metrų) aukštį, patenka į saugiausią skrydžio laikotarpį. Taigi, net variklio gedimas tokiame aukštyje nesukeltų tokio įvykio, kurį ką tik matėme“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Ukrainiečių lainerio sudužimas priminė apie 1988 metais įvykusį incidentą, kai iš JAV karo laivo „USS Vincennes“ per klaidą paleista raketa numušė oro bendrovės „Iran Air“ lėktuvą. Tąkart žuvo visi 290 juo skridusių žmonių, dauguma jų – iraniečiai.
