Besibaigiant vasarai plūstelėję karščiai išvargino ne vieną ir privertė ieškoti įvairių būdų atsivėsinti. Deja, neretai pasirenkamos priemonės tik dar labiau išsekina organizmą ir padaro įtaką balso netekimui, staiga užklupusiam gerklės skausmui ar slogai. BENU vaistinės ekspertė Laura Mockutė dalijasi patarimais, kaip atvėsinti įkaitusį kūną ir paaiškina apie perkaitimo sukeliamų pavojų.
Oro kondicionieriaus žala
Nuovargis, troškulys, įkaitęs kūnas, varginantis prakaitavimas – bene kiekvienas lietuvis pastarosiomis savaitėmis patyrė šiuos nemalonius karščio ir saulės sukeliamus pojūčius. Aukštyn šoktelėjęs lauko termometro stulpelis skatina ieškoti patogiausių ir veiksmingiausių būdų atsigaivinti, o vienas jų – patekti į vėsią, oro kondicionieriaus vėdinamą patalpą. Visgi, vaistininkė L. Mockutė pažymi, kad tuo piktnaudžiauti nereikėtų.
„Džiugu, kai itin karštą dieną galima mėgautis oro kondicionavimo sistemos teikiamais privalumais, tačiau daugelis žmonių perlenkia lazdą ir taip atvėsina patalpą, kad vėliau skundžiasi užkimusiu balsu ar pasireiškusiais peršalimo simptomais. Ypač atsisėdant į automobilį žmonės mėgsta sumažinti oro temperatūrą iki mažiausio galimo rodmens, tačiau žvelgiant į tai, kad šalto oro srovė pučia tiesiai į veidą, pečius bei kaklą, galima sulaukti ne tik gerklės skausmo ar slogos, bet ir nervų uždegimų.
Ši veiksminga pagalbinė priemonė turėtų būti sureguliuota tinkamai, jei norima nepakenkti sveikatai. Optimali temperatūra, kuri nesukeltų šoko organizmui, turėtų būti vos 5 laipsniais mažesnė, nei lauke. Jei tokio atsivėsinimo nepakanka, reikėtų imtis papildomų veiksmų, kurie padėtų išsivaduoti nuo kankinančios kaitros“, – paaiškina L. Mockutė.
Kaip atsivėsinti?
Vaistininkė įvardija, kad tvyrant karštam orui, šalta ledų porcija ar gaivinantis gėrimas su ledukais, nors ir atrodo, kaip geras būdas atvėsti, taip pat kai kuriems asmenims gali sukelti balso stygų uždegimą ar sąlygoti peršalimą. Anot jos, ne visų žmonių organizmai geba toleruoti didelį ir staigų temperatūrų skirtumą.
„Tokiu atveju geriau atsigerti vėsaus, tačiau ne šalto, gėrimo. Jis padės atvėsti organizmui iš vidaus bei nesukels šoko. Čia tinka paprastas vanduo, vaisių kokteiliai, vėsi arbata. Jei gaivinatės šalta kava, reikėtų gerti daug vandens, kadangi šis gėrimas skatina dehidrataciją. Karštomis dienomis svarbu vartoti ir kuo mažiau svaigiųjų gėrimų, mat jie ne tik sukelia apkrovą širdžiai, kuri ir taip įnirtingai darbuojasi karštomis dienomis, bet ir naudoja organizmo vandens atsargas“, – sako L. Mockutė.
Dar vienas svarbus aspektas karštomis dienomis – maudynės. Daugelis žmonių plūsta prie įvairių vandens telkinių, prieš tai nepasidomėję, ar vanduo pakankamai įšilęs, taip pat mėgaujasi bene ledinio dušo srove. Anot vaistininkės, prie šalto vandens kūnui reikia priprasti palengva, nes gali grėsti ne tik peršalimai, bet ir mėšlungis. Jei maudomasi vandens telkinyje, prieš tai patariama įbristi į vandenį, juo apšlakstyti kojas, rankas, pečius, pilvą, o tik tada plaukioti. Panašiai ir su dušu – vėsinti vandenį palengva, taip palaipsniui mažinant kūno temperatūrą.
„Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką vilkime. Jei mūsų drabužių audinys yra sintetinis, neleidžia kūnui „kvėpuoti“, natūraliai labiau sukaistame, prakaituojame. Vaistininkė pažymi, kad kartais geriau ilgarankoviai marškinėliai ar kelnės, tačiau laisvai krintančio, kokybiško audinio. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į spalvas – tamsios spalvos sugeria šviesą, tad įkaisime labiau, o šviesios – atspindi, todėl jausimės gaiviau“, – priduria L. Mockutė.
Sveikatos sutrikimai
Vaistinės ekspertė įspėja, kad karštomis dienomis vengiant nuolatinio skysčių vartojimo, nesilaikant visavertės mitybos principų, vartojant alkoholį – organizmas nusilpsta, todėl perkaitimas gali turėti skaudžių pasekmių. Jei visą dieną praleidžiame saulėje ir neatgaiviname organizmo, gali ištikti šilumos smūgis.
„Aukšta kūno temperatūra, paraudusi oda, sustojęs prakaitavimas, galvos skausmas, pykinimas, spengimas ausyse, pagreitėjęs pulsas ar net sąmonės netekimas – šilumos smūgio simptomai. Jei jaučiami bent keli minėti elementai, būtina kuo greičiau pasišalinti iš saulės apšviestos erdvės, ar, jei yra galimybė, nueiti į vėsią patalpą.
Jei yra lengvas perkaitimas, galima atsivėsinti po drungno vandens dušu, ant kaktos dėti vėsius kompresus bei vėsinti vietas, kuriose yra didžiausios arterijos: pažastis ir kirkšnius. Prie šių kūno vietų galime pridėti vandens buteliukus, pripildytus vėsiu vandeniu. Jei kūno temperatūra nekrenta, atsiranda skausmas širdies plote, būtina asmenį gabenti į gydymo įstaigą“, – paaiškina vaistininkė ir priduria, kad labiausiai reikėtų stebėti vaikus, kadangi jiems šilumos smūgiai pasireiškia dažniau ir yra pavojingesni.
