Didįjį penktadienį – Kristaus kančios ir mirties ant kryžiaus dieną – katalikai įpareigoti laikytis sauso pasninko ir visiškos rimties.
Šią dieną neaukojamos šv. Mišios, bet per Kristaus Kančios pamaldas kunigas puola kniūbsčias kryžiumi prieš altorių, melsdamas Dievą atleidimo savo bendruomenei ir visam pasauliui, atsiprašydamas už visų nuodėmes.
Dalyvaujantys pamaldose tuo metu melsdamiesi atgailauja už asmenines, šeimos ir visuomenės nuodėmes. Pamaldų metu priklaupimu ir pabučiavimu pagarbinamas kryžius. Kryžiaus pagarbinimu pelnomi visuotiniai atlaidai.
Atgailos dieną – Didįjį penktadienį stengiamasi nebesiblaškyti bandant nudirbti likusius darbus, nes tai – sielvartingiausia liturginio kalendoriaus diena, skirta prisiminti Kristaus mirtį ir palaidojimą. Mažiau dirbama, laikomasi tylos.
Kai kur kaimuose iki šių dienų išlikęs draudimas Didįjį penktadienį kapoti malkas, jau nebegalima švarintis, tvarkytis.
Didįjį penktadienį iš kai kurių bažnyčių tebevaromas Judošius už tai, kad išdavė Kristų. Maldininkai atsinešdavo lazdas, kurias net gražiai išraižydavo, kad pamojuotų bažnyčios lauko durų link, kai tik kunigas baigdavo gesinti žvakes.
