Kelionė į Latviją

Ankstyvą birželio rytą Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos mokiniai laukė autobuso, vyksiančio į kaimyninę Latviją. Kadangi mokiniai dalyvauja alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos projekte „Nepameskim kelio dėl takelio“, todėl pasinaudojus projekto lėšomis nutarė prasmingai ir turiningai praleisti laisvalaikį, susipažinti su Latvijos kraštovaizdžiu. Malonu, kad mus lydėjo gidė, kuri ir padėjo pažinti šį kraštą.

Pirmiausia atvykome į Babites rododendrų centrą. Daugelis buvo įsitikinę, kad rododendrai jau peržydėję, bet, visų nuostabai, patekome į spalvų ir paukščių garsų pilną parką, kuriame buvo gaivu ir vėsu. Grožėjomės ir negalėjome atsistebėti žiedų spalvomis ir įvairove. Juk parke auga 77 laukinės rūšys ir 239 veislės. Galėjome maloniai praleisti laiką gražioje aplinkoje, pasidžiaugti, pabėgioti. Sukurtos erdvės pasėdėti ir pasivaišinti iš atsineštų lauknešėlių.
Dar važiuodami autobusu sužinojome apie Kemerių nacionalinį parką, kuris įsteigtas 1997 m. siekiant išsaugoti gamtos, kultūros paveldo vertybes, skatinti turizmą ir aplinkos saugą. Kemerių parkas – tai kompleksas gamtos turtų: mineraliniai vandenys, prisotinti sieros, gydomasis purvas. Žinojome, kad eisime lentų lieptu neliestoje aukštapelkėje. Lieptas nuvedė į samanų, paprastų pušų, akivarų, tamsių ežerėlių ir gailių kvapų pasaulį. Biologijos mokytoja mums parodė vabzdžiaėdį augalą – saulašarę, kitus retus augalus: tekšę, švylį, kiminą, gailius. Sužinojome, kad čia gyvena reti paukščiai: juodieji gandrai, jūriniai ereliai, deja, mums jų pamatyti neteko. Taigi visiems šis pasakiškas pasivaikščiojimas po pelkę buvo įspūdingas.
Atvykus į Jūrmalos kurortą mus pasitiko gaivus vėjelis ir visai ne tokia kaitra kaip Lietuvoje. Užtat nepritrūko jėgų aplankyti miesto muziejų, meno galeriją „Vidinė šviesa“. Čia pamatėme įdomią ir originalią paveikslų parodą. Paveikslai, nutapyti fluorescentine technika, ima švytėti prie tinkamo apšvietimo ir tuomet dienos šviesos metu matomame paveiksle nušvinta naujas vaizdas, nustebinantis žiūrovą. Lankydamiesi Dzintarų miško parke, įlipome į 33, 5 m aukščio apžvalgos bokštą, nuo kurio matėsi išsvajotoji jūra. Išvykdami daugelis svajojo išsimaudyti jūroje, bet tik nedaugelis išdrįso panerti į šaltas Baltijos bangas.
Grįždami namų link ne tik dalinomės įspūdžiais, bet jau planavome, kur vyksime kitų metų vasarą.