• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Šeštadienis, 2 liepos, 2022
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Kitas Norbertas per karą būtų gyvenęs Lietuvoje

ANYKŠTA
2021-12-30
(Ne)Plokščia žemė, Premium Anykšta
0
Tradicinė VU dėstytojo dr.Norberto Černiausko darbo diena trunka 12-14 valandų.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Iš Anykščių rajono kilęs istorijos mokslų daktaras ,Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto akademinių reikalų ir tarptautinių ryšių prodekanas 37-erių metų Norbertas Černiauskas viešojoje erdvėje turbūt yra geriausiai matomas Lietuvos istorikas.
O šiemet jo išleista monografija „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ iš karto tapo bestseleriu, knygos tiražai kartoti keliskart, portalo www.15min.lt tradiciniuose metų knygų rinkimuose „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ pripažinta geriausia negrožine 2021 m. knyga, dėl to sutapo ir skaitytojų, ir komisijos nuomonės.

– Kuris Lietuvos istorinis laikotarpis Jums įdomiausias?

– Įdomūs yra daugelis laikotarpių, tačiau taip jau nusistovėjo, kad profesiškai daugiausia nagrinėju XX a. pirmąją pusę, o šiaip dar labai patinka kartkartėmis nusikelti į XVIII a. pabaigą – bet labiau jau taip, diletantiškai.

– Kuo išskirtina tarpukario Lietuvos istorija, ko galima iš jos pasimokyti?

– Tarpukario Lietuvos Respublika visoje mūsų valstybingumo tradicijoje užimą svarbiausią dalį – joje atrasta ir susidomėta viduramžių Lietuvos istorija, kunigaikštiškais laikais, be to, ana respublika paklojo pamatus Kovo 11-osios epochai. Jei ne tarpukaris ir jo valstybingumo patirtys, greičiausiai Sausio 13-osios pergalės neturėtume ir būtume geopolitinėje klampynėje tarp Moldovos, Ukrainos, Baltarusijos ir, žinoma, Rusijos dujotiekių ar karinių įgulų. Ko verta mokytis iš tarpukario? Nemanau, kad tai buvo geresni laikai, be to, dabar gyvename geriausiais apskritai per visą savo istoriją. Nebent galėtume pasimokyti didesnio optimizmo galvodami apie ateitį, daugiau ryžto atliekant vieną ar kitą reformą.

– Kaip atrodė tarpukario Lietuvos ekonomika, kas sudarė šalies ekonominį pagrindą, kokios ekonominės sritys buvo išvystytos geriausiai, o kuriose atsilikome nuo kaimynų?

– Vyraujanti ir pagrindinė ekonomikos sritis buvo žemės ūkis ir jos produkcijos perdirbimas. Nors žemės ūkis tik žengė pirmuosius modernizacijos žingsnius, tačiau jo produkcijos perdirbimas jau buvo gana šiuolaikiškas ir pažangus. „Maisto“ ir „Pienocentro“ bendrovės, kurios tuo užsiėmė, buvo gana gerai vadybiškai sutvarkytos. Šios įmonės buvo tam tikra valstybės vitrina, kitose srityse, ypač pramonėje, Lietuva atsiliko nuo visų kaimynų, net ir nuo Latvijos. Į pastarąją kiekvieną vasarą išvykdavo uždarbiauti apie 20 tūkst. darbininkų iš Lietuvos. Kita vertus, planuota, kad iki 1970-ųjų ši situacija pasikeis – žymiai išaugs miestai, smulkioji pramonė. Paradoksas, kad sovietai iki 1970-ųjų tai formaliai ir pasiekė, tik susitelkę į stambiąją ir karinę pramonę.

– Plačiai žinoma, kad tarpukario Lietuva buvo lėktuvus gaminanti šalis. O ar buvo bandymų organizuoti kitų sudėtingų mechanizmų (pavyzdžiui, automobilių) gamybą? Kas pavyko, o kas ne?

– Tikslumo dėlei reikėtų pasakyti, kad lėktuvai Lietuvoje buvo konstruojami. Svarbios jų dalys, pavyzdžiui, varikliai, buvo importuojami. Nepaisant to, generolo Antano Gustaičio projektuoti lėktuvai ANBO buvo tikrai geri ir dėl jų nebuvo gėda visos Europos kontekste. 1940 m. daugiau nei pusė visų Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvų sudarė ANBO – nuo žvalgybai skirtų iki lengvųjų bombonešių. Iš viso apie 60. Tam tikros automobilių dalys jau buvo gaminamos, bet apie visos apimties jų gamybą, matyt, kalbėti sunku, nebent ateityje koks Fiat‘as būtų tiesiog perkėlęs gamyklą į Lietuvą.

– Kaip vertintumėt prezidento Antano Smetonos vaidmenį tarpukario Lietuvoje? Ar turėjo šalis kokią nors realią alternatyvą autoritariniam valdymui?

– Kaip rodo tuometinės Europos pavyzdžiai – alternatyvų autoritariniam valdymui nebuvo daug. Antanas Smetona, manau, buvo geriausias variantas blogoje autoritarinėje situacijoje. Išsilavinęs, nuosaikus, nemėgstantis jokių revoliucijų, sukaupęs politinės patirties, iki atėjimo į valdžią negarsėjęs kaip populistas, daug dėmesio skyręs švietimui ir kultūrai, atviras Vakarų idėjoms.  Svarbu, kad jo valdymo metu šalyje neleista plėtotis nei komunistams, nei tuo metu populiariems fašistams – jiems simpatizavo ir dalis tautininkų. Galima sakyti, kad demokratija Lietuvoje buvo sustabdyta, bet ne užgniaužta. Akivaizdu ir tai, kad šalyje radosi nemažai prisitaikėlių, karjeristų, nes autoritarinės valdžios aplinka tam itin tinkanti.

– Europoje tarpukaris – autoritarinių režimų klestėjimo laikmetis. Kaip manote, kodėl daugelis po Pirmojo pasaulinio karo gimusių valstybių neišlaikė demokratijos egzamino?

– Demokratija ir parlamentarizmas daugeliui šalių atrodė kaip idealas, kuris gali išspręsti visas problemas. Tačiau realybėje tai įnešė daug chaoso, tariamo susiskaldymo, nepastovumo, todėl demokratinės sistemos viena po kitos griuvo. Tai parodė, kad su demokratija reikia daug ir intensyviai dirbti, turi keistis gyventojų santykis su valdžia, politinis išprusimas. Buvę baudžiauninkai per vieną naktį negalėjo tapti stipriais demokratais. Kita vertus, dalis autoritarinių režimų išlaikė dalį demokratinių elementų, Lietuvos, Latvijos, Estijos ar Lenkijos sistemos nė iš tolo neprilygo tam, kas vyko SSRS ar Vokietijoje.

– Ar be tarpukario Lietuvos būtų buvusi Kovo 11- osios Lietuva?

– Kaip ir minėjau – ji būtų, bet visiškai kitokia. Būtume kažkuriame tarpiniame variante tarp Sakartvelo, Armėnijos, Baltarusijos, Ukrainos ar Moldovos. Kovo 11-ąją parlamentarai žinojo, kaip atrodo Lietuvos valstybė, kaip ji veikia, kokius jausmus ji sukelia. Didelė dalis jų dar ir buvo gimę anoje valstybėje. Tai didžiulis impulsas.

– Tiriate archyvus, atsiminimus, susirašinėjimus – ar tarpukario žmonių mąstymas, pomėgiai ir interesai (jei neskaičiuotume šiandieninių, technikos suteiktų privalumų) labai skyrėsi nuo dabartinių žmonių?

– Iš esmės žmogus nelabai pasikeitė. Pavyzdžiui, baimės: anuomet galvota, kad dėl radijo karvės duoda mažiau pieno, radijo bangos kaltintos dėl sausros ar lietaus. Visa tai galime laikyti tam tikru tamsumu, tačiau ką galime pasakyti apie didelę dalį visuomenės su aukštuoju išsilavinimu, kuri XXI amžiuje teigia, kad vakcinos nuo viruso ne padeda, o kenkia? Smarkiai pasikeitė buitis, o pats žmogus ne itin, dėl to jis ir yra žmogus, o ne koks robotas. Kartais be ribų protingas, kartais beviltiškai kvailas.

– Lietuvoje tiek sovietinis, tiek nacistinis režimai pripažinti nusikalstamais, tačiau toli gražu ne visiems šie režimai atrodo vienodai pavojingi. Ar matote kokius esminius skirtumus tarp šių santvarkų?

– Didelių skirtumų, ypač lyginant Stalino ir Hitlerio periodus, nematau: visuomenės atomizavimas, individualios erdvės siaurinimas, paralelinės tikrovės kūrimas, nuolatinis teroras, maksimalus ideologizavimas ir propaganda. Iš esmės tie patys procesai.

– Daug metų organizavote Trakinių partizanų  pagerbimo renginį, esate VšĮ „Trakinių partizanai“ vadovas. Kaip gimė tėvynę mylinčių žmonių sąskrydžių idėja, kiek metų juos rengėte?  Kodėl nutraukėte tradiciją?

– Tradicija truko lyg ir 11 metų, ji buvo skirta aktualizuoti partizanų ir apskritai XX a. vidurio Lietuvos istorijai, parodyti, kad apie ją galima kalbėti su įvairiomis auditorijomis. Tikslas, manau, pavyko: „Trakinių partizanai“ jau yra tam tikra maža Lietuvos istorinės kultūros dalis, o panašių renginių yra atsiradę ir daugiau. Ar renginys vyks toliau – matysime, bet, kaip ir minėjau, renginiui kelti tikslai jau yra pasiekti, reikia imtis kitų iniciatyvų, iššūkių.

– Esate aktyvus visuomenininkas, dalyvavote „Misija Sibiras“ ekspedicijoje, esate Šaulių sąjungos narys, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto Tarybos narys, Istorijos fakulteto akademinių reikalų ir tarptautinių ryšių prodekanas, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys ir t.t…. Kaip tarp tiek pareigų dar randate laiko istorijos tyrinėjimams, knygų rašymui? Kiek valandų trunka Jūsų tipinė darbo diena?

– Pareigų, projektų, idėjų ir įvairių darbų yra nemažai. Kol kas pavyksta juos suderinti, bet vis daugiau skiriu dėmesio darbų atsirinkimui, prioritetams. Tačiau kartais pagalvoju, kad daug blogiau būtų, jei idėjų ir darbų nebūtų visai. Šiuo metu galvoje nešiojuosi 2-3 tekstų idėjas. Tikiuosi sausį prie vieno iš jų intensyviau prisėsti. Tipinė darbo diena trunka 12-14 valandų.

– „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“. Kodėl 1940-ieji  ir kodėl vasara?

1940-ieji ir Lietuvos okupacija yra vienas iš labiausiai aptarinėjamų klausimų Lietuvos istorijoje, jaučiasi ir tam tikras aukos sindromas, kada esame linkę kaltinti anuometinius politikus nepadarius vieno ar kito veiksmo bei prisišaukus okupaciją. Nors akivaizdu, kad okupacija buvo nulemta ne mūsų politikų, o Maskvos ir Berlyno vadeivų. O apie vasarą, tiksliau, pirmąsias dvi birželio savaites, ir rašiau, norėdamas atskleisti ne iš vidaus žlungančios valstybės, o ateities planų kupinos jos visuomenės, kurią sužlugdė klastinga sovietų invazija, situacijos specifiką.

 – „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ jau tapo bestseleriu. Kiek jau leidimų išėjo ir koks bendras knygos tiražas? Kaip manote, kodėl?

Šiuo metu yra išleisti 4 tiražai (apie 7,5 tūkst.). Sunku ką nors pasakyti dėl tokio netikėto populiarumo. Skyriau daug dėmesio tekstui, jo dramaturgijai, kiek tai leidžia mokslinis žanras. Be to, labai daug galvojau apie būsimą skaitytoją. Kita vertus, daugelis knygų apie 1940-uosius būtų populiarios. Sunku apie juos rašyti, pasakyti ką nors nauja, bet skaitytojai šią liūdną temą kažkodėl mėgsta.

 – Persikelkim į praeitį  laiko mašina. Kas būtų, jeigu būtų… Kada VDU dėstytojas N.Černiauskas būtų supratęs, kad laikas emigruoti iš Lietuvos? 1939-aisiais? 1940-ųjų pavasarį? Tas kitas Norbertas būtų emigravęs ar laukęs Raudonosios armijos?

Lengva dabar prisiimti vienokį ar kitokį vaidmenį. Tačiau realiose situacijose žmogus dažnai pasielgia spontaniškai, ypač kai iškyla reali grėsmė jo saugumui. Iki 1940 m. birželio emigruoti iš Lietuvos dar nebuvo reikalo, po birželio susiklostė gana kebli situacija, su kiekviena diena vis labiau darėsi aišku, kas atsitiko, tačiau mažėjo ir galimybių apskritai kažkur pasitraukti. Tikriausiai anuometinis Norbertas būtų likęs Lietuvoje, kaip ir 99,5 procentų to meto visuomenės, o ar lygiai taip pat būtų pasielgęs 1944 m. vasarą, –  nežinau, nes tuo metu iš Lietuvos pasitraukė apie 60 tūkst. karo pabėgėlių, kurių didelę dalį sudarė ir dėstytojai, ir studentai. Tiesa, jie manė, kad greit sugrįš, bet sugrįžti iki Atgimimo jau nebebuvo kur…

  • Dr. Norbertas Černiauskas 2010-aisiais dalyvavo ekspedicijoje „Misija Sibiras“. Nuotr. iš asmeninės Feisbuko paskyros.
Tags: ČerniauskasistorijaMisija Sibirasmokslininkaspraeits

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas
UAB „Anykščių šiluma“direktorius Dainius Šiaučiulis patatia kaip sutaupyti.

Pasiruošimas 2022–2023 šildymo sezonui

Dirbs su dokumentais, dalyvaus pasitarimuose

Panašūs straipsniai

Kaliningrado tranzitas viską sugrąžino į savo vietas (Rievės, 2022-07-02)

2022-07-02
0

Rytų fronte nieko naujo… Penktą mėnesį tębesitęsiant karui Ukrainoje, emociškai grįžtu į ikikarinį laikotarpį. Į tą laiką, kai tvirtai tikėjau,...

Naująja Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos vadove paskirta Adrija Gasiliauskienė.

Anykščiuose įsikūrė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija

2022-07-02
0

Nuo penktadienio, liepos 1-osios, veiklą pradeda naujos Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos. Nauja direkcija įsikūrė ir...

Joninių šventei Kavarske labiausiai, kaip pasakojo Eleonora Vincentina Žemaitaitienė, tarpukaryje ruošdavosi bažnyčia.

Kaip tarpukariu Kavarske švęsdavo Jonines

2022-06-25
0

Nuo ketvirtadienio Kavarske vyksta Mažosios kultūros sostinės Joninių renginių ciklas „Saulės ratu“.
Ta proga kraštiečiams norėtųsi priminti, kaip Joninės buvo švenčiamos...

Valtimis plaukioti Viešinto ežere nedraudžiama, tačiau liepto įrengti negali.

Viešintose valčių įleidimo vietos nebus?

2022-06-21
3

Šį rudenį Viešinto ežere buvo planuojama įrengti valčių įleidimo vietą. Nors projektas buvo pradėtas vykdyti jau prieš metus, tiek ežerą...

Video rekomendacijos:

Naujienos

Konkurencija – geras dalykas
Situaciją sunku vertinti
„Yra vakuojančių vietų prezidentams“
„Kaip man neišprotėti?“ – klausia odesietė, neturinti žinių apie sūnų
Pasiruošimas 2022–2023 šildymo sezonui
Liudas Mažylis Anykščiuose pristatė tremtinių laiškų parodą

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Birželio 30 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 28 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 27 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 26 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 25 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 24 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Karščiai didina šaltibarščių produktų pardavimus ir gamybą
Du kartus atsisakę dirbti, neteks bedarbio statuso
V. Landsbergis pripažintas buvęs pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu
Seimas leido migrantams įsidarbinti iš karto, atšaukus jų judėjimo ribojimus
Būti bedarbiu bus sunkiau
A. Anušauskas: siekiame, kad NATO brigada ateityje būtų dislokuota pilna apimtimi

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ką pirmiausiai perskaitėte naujame žurnalo "Aukštaitiškas formatas" numeryje?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

Anykštos PRENUMERATA video

Anykštos PRENUMERATA video

Jara birželis

Jara birželis

Labirintų parkas

Labirintų parkas

Algrida 300×250@2x

Algrida 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

kondicionieriai(2)

kondicionieriai(2)

Chris Norman koncertas

Chris Norman koncertas

Bendraukime Facebook tinkle

baseino bangenis naujas sezonas

baseino bangenis naujas sezonas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

ANŪKIS

ANŪKIS

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Ženklai ir žmonės“ (5 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2022“ (5 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In