Knygos pristatyme – Lietuvos žvaigždynas

Praėjusį ketvirtadienį, lapkričio 18-ąją, žurnalistas ir aviatorius Edmundas Ganusauskas Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje pristatė knygą „Ekscelencija, monsinjoras ir…“.
Knygoje jis pasakoja apie 15 iškilių Lietuvos asmenybių.

Ketvertas knygos herojų – generolas, pasaulio sambo imtynių čempionas Česlovas Jezerskas, aktorius Vladas Bagdonas, triatlonininkas Vidmantas Urbonas ir Anykščiuose gyvenantis alpinistas Vladas Vitkauskas – atvyko į knygos pristatymą.
Dienraštyje „Lietuvos rytas“ dirbęs E.Ganusauskas renginio pradžioje kalbėjo, kad knyga nėra jo žurnalistinio darbo vaisius. „Lietuvos ryte“ dirbau vadinamojoje tiriamojoje žurnalistikoje. O čia visai kas kita…“ – sakė autorius.
Pasak E.Ganusausko, „aprašomas žmogus turi tapti tavo gyvenimo herojumi“. „Tai knyga apie ypatingus žmones, kuriuos Dievas man leido sutikti. Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas yra sakęs, kad žmogus yra ir siųstuvas, ir imtuvas vienu metu. Ir labai lengva bendrauti, kai bangos sueina. Labai tikiuosi, kad mūsų visų čia bangos sueina“, – Anykščių bibliotekoje kalbėjo knygos autorius.
Jis ilgėliau Anykščiuose kalbėjo apie du savo knygos herojus – dailininką Vaclovą Kosciušką ir lakūną bandytoją Rimantą Stankevičių. Pasirodo, Ekscelencija yra ne kuris nors valstybės vadovas, o 1984-aisiais miręs dailininkas V. Kosciuška. „Jis nelabai brangino savo paveikslų ir juos dalijo./…/ 2011-aisiais, minint jo šimtmetį, buvo surengta paroda. Lietuvos dailės muziejaus darbuotojai važinėjo po Lietuvą ir rinko išdovanotus jo paveikslus“, – kalbėjo E.Ganusauskas. Pasak žurnalisto, dailininkas V.Kosciuška žiauriai nekentė sovietinio režimo ir dėl to kentėjo.“
Apie 1990-aisiais žuvusį lakūną – bandytoją R. Stankevičių E. Ganusauskas sakė, jog, kol šis žmogus buvo gyvas, apie jį nebuvo parašęs nė eilutės, nes bijojęs pakenkti. Buvęs kariškis R.Stankevičius 1973-iaisiais įstojo į lakūnų bandytojų mokyklą, o vėliau dalyvavo daugkartinio naudojimo kosminio laivo „Buranas“ programoje. Tačiau nei „Buranu“, nei įprastiniu kosminiu laivu lietuvis į kosmosą taip ir nepakilo.
„Įprastiniai kosminiai laivai „Sojuz“ nusileidžia po parašiuto kupolu, o daugkartinio naudojimo lėktuvas nusileidžia kaip lėktuvas. Tik skirtumas, kad tas didžiulis gargaras – be variklių. Ir leidžiasi jis kaip sklandytuvas, nors greičiau – kaip lygintuvas. Todėl vyrai, rengdamiesi skrydžiui „Buranu“, parengė tam tikras treniruočių programas. Tam tikrais lėktuvų modeliais treniravosi, kai lėktuvų varikliai ne išjungti, o įjungti atbulinei traukai. Kiti lakūnai su siaubu stebėdavo, kaip treniravosi „Burano“ vyrai: jie negalėjo net patikėti, kad lėktuvas gali nusileisti sėkmingai“, – kalbėjo E.Ganusauskas, profesionalus lėktuvų bortmechanikas, o laisvalaikiu ir pats pilotavęs mažuosius lėktuvus.
R.Stankevičius žuvo pilotuodamas naikintuvą SU-27 aviacijos šventėje Italijoje. Avariją nulėmė aukščio skaičiavimo klaida.
Garbūs svečiai, E. Ganusausko knygos herojai, kalbėdami apie save kuklinosi. Alpinistas V.Vitkauskas prisiminė, jog prieš ekspediciją į Everestą buvo sunku surinkti lėšas, o E.Ganusauskas jam pagelbėjęs. Garsus keliautojas ir alpinistas V.Vitkauskas parodė filmuką apie tai, kaip jis su su Vytautu Samarinu karšto oro balionu pakilo į 10 064 metrų aukštį ir Anykščių rajone, tarp Juostininkų ir Rūkiškio, pasiekė Lietuvos rekordą.
„Tas skridimas, teisybę sakant, buvo absoliuti nesąmonė. Tokiame aukštyje nuo mirties skiria guma, ji milimetro storumo, tad bet kurią akimirką galėjo nuo šalčio sutrūkinėti, ir viskas būtų akimirksniu pasibaigę“, – V.Samarino ir V.Vitkausko skrydį įvertino E.Ganusauskas. O V.Vitkauskas šypsojosi, kad kurį laiką neveikė jo deguonies aparatas, o kai suveikė, pasijuto gerai ir norėjo, kad oro balionas pakiltų net iki 11 000 metrų, pasiektų aukštį, lygų giliausios žemės vietos – Marianų įdubos – gyliui.
Pristatydamas V.Urboną, E.Ganusauskas pirmiausia auditorijai priminė 1998-ųjų ultratriatlono varžybas Meksikoje, kai sportininkai turėjo įveikti 20 kartų ilgesnę trasą nei įprastame triatlone. „Reikėjo nuplaukti 76 kilometrus, dviračiu nuvažiuoti 3600 kilometrų ir nubėgti 844 kilometrus. Tam pragarui prireikė 18 parų, 5 valandų ir 41 minutės bei 30 sekundžių. Nuplaukęs 76 kilometrus, Vidmantas dar nėjo miegoti, dar parą važiavo dviračiu. Nes priekyje buvo meksikietis. Paskui meksikietis „lūžo“ ir į trasą sugrįžo tik po 5 parų, kai Vidmantas jau buvo pakeliui į Lietuvą“, – pasakojo knygos autorius. Nelabai žinau, kodėl tarp tokių iškilių žmonių šioje knygoje atsiradau. Mano gyvenimo pusiaukelė, darbų pusiaukelė… Man tiesiog patinka daryti tai, ką aš darau. Patinka, kad galiu nueiti žingsneliu toliau, visus dabartinius savo žygius skiriu ekologijai, projektams“, – Anykščiuose kalbėjo V.Urbonas.
Pristatant Č.Jezerską, buvo parodytas filmukas iš tarybinės kino kronikos, kurioje užfiksuotos jo kovos 1975-ųjų pasaulio sambo imtynių čempionate. E.Ganusauskas, kalbėdamas apie 1975-ųjų pasaulio čempionatą, Č.Jezersko meistriškumą įvertino kovų greičiu. Pasak žurnalisto, vienai kovai skiriamos 6 minutės, o Č.Jezerskas tokiu greičiu „tvarkė“ varžovus, kad jam visame čempionate neprireikė net 3 minučių.
Tarp žiūrovų buvo anykštėnas, kaip ir Č.Jezerskas, imtynininkas ir vienas iš Lietuvos jėgos struktūrų kūrėjų Romas Pačinskas. Svečias pasidžiaugė matąs renginyje bendražygį.
„Labai malonu, kad esu tarp tokių garbingų žmonių, savo darbą dirbau … Likimas ir dievulis davė galimybę būti vienu iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų. Man ir mano draugams tai buvo geras laikas“, – sakė Č.Jezerskas.
V.Bagdonas dėstė, kad ir jis vaikystėje norėjo būti sportininku, bet nieko iš to neišėjo, o aktoriumi tapęs netyčia. „Netyčia pasitaikė vienas, antras ir trečias režisierius, kuris patikėjo manimi. Mes gi labai priklausomi nuo medžiagos ir nuo to, kas su tavimi dirba. Gal tik Birutė Mar pas mus yra, kuri gali viena, be jokios režisūros, save pateikti. O mes, kurie ne individualistai, galvojam: na, režisieriau, pažiūrėk į mane. Žiūri į tą režisierių, režisierius į tave pažiūri, ir paskui kažkas iš to pasidaro. Dievas dar davė ir šiokį tokį balsą, šiokią tokią klausą. Dar amžinatilsį Vygandas Telksnys mane įstūmė į tą estradą. Dar ir pinigėlį iš tos estrados tarybiniais metais užsidirbdavau. Todėl ir pagalvoji – kažkas tau šypsosi iš viršaus“, – kalbėjo aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas V.Bagdonas.
Pasibaigus renginiui, auditorija svečiams plojo stovėdama. Knygos pristatyme dalyvavo keliasdešimt anykštėnų.