Socialiniuose tinkluose anykštėnai aktyviai aptarinėja Anykščiuose, šalia autobusų stoties, įrengtas instaliacijas, kurias vadina „lazdomis“.
„Anykšta“ pašnekovų teiravosi, kaip, jų požiūriu, atrodo šis kūrybinis sumanymas, bei domėjosi, kuo gi reikėtų pasikliauti puošiant miestą – profesionalių architektų ar eilinių gyventojų nuomonė.
Romualdas INČIRAUSKAS, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto profesorius, menininkas:
– Kai kažkas kažką daro, atsiranda kritikų. Čia taip ir Anykščiuose, ir Telšiuose. Bet tai yra naujas dalykas, kažką įneša. Aš nemačiau dar tų šviestuvų šviečiančių, bet, kad ir kaip jie atrodytų keistai, tai yra originalu.
Kai Paryžiuje atsirado Eifelio bokštas, kas ten dėjosi…Iš proto ėjo, šaukė, kad sugadintas visas Paryžius. Šiandien be Eifelio bokšto niekas Paryžiaus neįsivaizduoja.
Pastebėjau, kad jei kažkas Anykščiuose nauja daroma, tuoj kalba, kad pinigai plaunami ir panašiai.
Kažkada bandžiau Anykščių Šv.Mato bažnyčiai duris atidaryti. Ir tada prasidėjo: „Čia Anykščiai, čia žmonės valgyti neturi, pinigus plauna…“
Jeigu Anykščiai nori kažkuo išsiskirti, gal nebūtinai reikia visus persekioti, jeigu kažkas kažką nauja daro.
Gerai, kai diskusijose dalyvauja kompetentingi žmonės, bet dažniausiai žmonės pradeda šnekėti nesąmones.
Visuomenei yra svarbu, kokie darbai, projektai atliekami už viešuosius finansus. Tai yra brandžios visuomenės ženklas. Tad anykštėnų diskusijas, pastabas, pasiūlymus reikia laikyti kaip natūralų ir sveikintiną dalyką.
Reikia patikslinti Tamstos išsakytas mintis dėl brandžios visuomenės ženklo. Čia geriau tiktu bręstančios ir sąmoningėjančios visuomenės požymis. Turime pripažinti, kad brandi visuomenė turėtų aktyviai dalyvauti svarstant savo miesto ir rajono pokyčius darančiuose projektų pristatymuose, deja, turime pripažinti, kad tame procesų etape visuomenės sąmoningumo stokojama ir paliekama sprendimų teisė tik tarp SAVŲ.
Taigi kol visuomenė ir miesto bendruomenė pilietiškai pasyvi ir dauguma jos narių susipainioję politinių ir asmeninių įtakų voratinkliuose, tol ir rajono bei rajono centro miesto vystymasis vyksta kaip vištidėje…
bet menininkai dažniau galvoja tik apie savo kūrinį kaip apie geriausią savo darbą, nors tas darbas ne visai geras praktiniu naudojimu, o tik skirtas meniniam aplinkos papuošimui kai kuriais išskirtinais atvejais. Deja visuomeniniam naudojimui skirtas architektūrinis elementas turi būti ir funkciškai ir meniškai suderinamas ir nepažeisti pusiausvyros tarp esamų ir būsimų žmogaus kūrybos objektų ir suderinamas su gamos sukuriama aplinka…
Manau, gal tai turėtų būti kiekvieno architekto, menininko kūrybinės etikos kodeksas…
Matosi, kad buvote Audrio Karaliui paskaitoje visuomenei.
Ne visada reikia prie kažko ir su kažkuo prilyginti. Kartais reikia turėti ir savo loginį supratimą ir savas pažiūras.
Teisinga pastaba, kad pradeda šnekėti nesąmones.
Kažkas net nesupranta, kad lempos LED ir pradeda svaigti, kad jos suvalgys daugiau elektros, nei visas miestas, kažkam patinka tarybinis dizainas, nes gal tada buvo jaunas ir t.t.
Manot LED sviecia be elektros 🙂