Kūrinys paseno ir pakeitė autorių

Vienas iš vertingiausių Anykščių menų centre (AMC) saugomų tapybos darbų „Marijos įvesdinimas į šventyklą“ paseno beveik šimtmečiu. Darbas, iki šiol pristatytas kaip Romos dailininko Carlo Maratti (1625–1713) kūrinys, nuo šiol priskiriamas kitiems, ankstyvesniems autoriams.

AMC saugomos monsinjoro Alberto Talačkos per gyvenimą sukauptos ir Anykščiams padovanotos kolekcijos tapybos kūrinio „Marijos įvesdinimas į šventyklą“ naujaisiais autoriais nuo šiol laikomi flamandų tapytojai Fransas Franckenas II (1581–1642) ir Philipsas de Marlier (apie 1600–1667), nors dėl pastarojo dailininko autorystės galutinio atsakymo kol kas dar nėra.

Pagrindinės, akcentinės kūrinio dalies, Marijos įvesdinimo į šventyklą scenos, autorius – F. Franckenas II, dar vadinamas jaunesniuoju, o gėlių vainiko, juosiančio sceną autorius, turbūt yra Ph. de Marlier.

Nuo pat 2009 metais įkurto AMC (tuo metu vadinosi Anykščių sakralinio meno centru – aut. past.) veiklos pradžios, paveikslas pristatytas kaip C. Maratti darbas.
Kaip „Anykštai“ pasakojo AMC direktorius Tomas Tuskenis, kūrinio autorystė pasikeitė nuvežus jį restauruoti ir ruošti parodai Vilniuje, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje šiuo metu veikiančioje parodoje „Florentem“.

T. Tuskenis pasakojo, kad faktą, jog kūrinys „Marijos įvesdinimas į šventyklą“ vis tik nėra C. Maratti darbas, nustatė menotyrininkė, Anykščių rajono savivaldybės Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatė Dalia Tarandaitė: „Kai paveikslą nuvežėme restauruoti, kad būtų pagerinta jo būklė, D. Tarandaitė iš naujo grįžo prie paveikslo, žiūrėjo stilistiką, tyrinėjo, kas matosi fone ir nustatė, kad pavaizduota vis dėlto ne itališko stiliaus bažnyčia. Įvertinusi tapybą, techniką ir kitas detales, ji iškėlė prielaidą, kad autorius turėtų būti Fransas Franckenas II-asis. Juo labiau, panašų šio tapytojo darbą menotyrininkė rado net aukcione“, – kaip pasikeitė vieno vertingiausių AMC saugomų darbų autorystė, pasakojo T. Tuskenis.

AMC direktorius T. Tuskenis „Anykštai“ sakė kol kas neturintis detalių paveikslo aprašymų ir galėjo pasidalyti tik menotyrininkės D. Tarandaitės centrui siųstu komentaru apie paveikslą ir paaiškinimu, kodėl darbas turi du autorius: „Paveikslai, vaizduojantys Švč. Mergelę Mariją gėlių vainike, atsirado XVII a. pradžioje Flandrijoje.
Gėlių vainiku buvo pabrėžiamas vaizduojamo siužeto sakralumas ir pagarba jam, kaip atsakas į ikonoklastų kovas prieš religinius paveikslus bei Reformacijos teoretikų pasisakymus prieš Švč. Mergelės Marijos kultą. Šio tipo paveikslai labai greitai išpopuliarėjo. Tai lėmė ne tik anuomet sustiprėjęs susidomėjimas augmenijos pasauliu, natiurmorto žanro plėtra, bet ir visos Europos dvaruose pradėti įrenginėti „meno ir keistenybių kabinetai“, kuriems jie buvo noriai perkami.

Atvaizdai gėlių vainikuose buvo dviejų dailininkų bendradarbiavimo rezultatas. Pirmiausia natiurmortų tapytojas nutapydavo gėlių vainiką. Vėliau figūrinių kompozicijų meistras gėlių vainike įkomponuodavo religinį atvaizdą. Fransas Franckenas II bendradarbiavo su daugeliu Antverpeno gėlių tapytojų, tarp jų – Janu Bruegheliu vyresniuoju, Andriesu Danielsu, Philipsu de Marlieru, Danielu Seghersu ir kt.“, – rašė menotyrininkė D. Tarandaitė AMC atsiųstame laiške.
Paklaustas, ar F. Franckeno II ir Ph. de Marlier XVII a. pradžios paveikslas „Marijos įvesdinimas į šventyklą“ nėra seniausias žinomas Anykščiuose saugomas tapybos darbas, AMC direktorius T. Tuskenis tokios tikimybės neatmetė, bet negalėjo ir patvirtinti: „Gali būti, reikės pasidomėti“.
Menotyrininkė D. Tarandaitė, „Anykštos“ paklausta, kaip kilo mintis iš naujo susidomėti, regis, jau nustatyto darbo autoryste, pasakojo, kad atvežus paveikslą parodai apie gėles, už žvilgsnio užkliuvo tai, kad tiek pačios gėlės, tiek jų kompozicija pavaizduotos ne itališku stiliumi: „Flamandai labai detaliai, realistiškai, o italai daug minkščiau tapydavo gėles“, – apie dėmesį patraukusią detalę pasakojo menotyrininkė.

D. Tarandaitė kalbėjo, kad atkreipus dėmesį į gėles, ėmė ryškėti, kad ir nutapyta bažnyčia fone – ne itališko stiliaus.
Menotyrininkė pasakojo, kad pavyko nustatyti, jog paveikslas „Marijos įvesdinimas į šventyklą“ – F. Franckeno II darbas. „Tai buvo labai sėkmingas, produktyvus, turėjęs didžiulę dirbtuvę dailininkas“, – apie paveikslo autorių sakė D. Tarandaitė.

Tačiau kas tas dailininkas, kuris tapė gėles, iki galo nėra aišku: „Antras autorius su klaustuku, nes dėl gėlių tapytojų tikrai sunku pasakyti. Įrašiau tą autorių, bet dar šiek tiek abejoju“, – dėl dailininko, tapiusio gėles, autorystės menotyrininkė nebuvo tikra.

„Paveikslo vertė tikrai nenukrito, kadangi tokie paveikslai, vaizduojantys Švč. Mergelės Marijos gyvenimą, atsirado tik XVII a. pradžioje. Ir prie šio žanro formavimo ištakų, kartu su kitais dailininkais, buvo F. Franckenas II. Pats dailininkas gana žymus, buvo dinastijos, gyvenusios Antverpene atstovas. Jis ne tik prisidėjo prie religinių paveikslų vainikuose plitimo, bet buvo ir kitų žanrų pradininkas. <…> Nors C. Maratti Italijoje buvo labai ryškus, bet F. Franckenas II Flandrijoje buvo ne ką mažiau reikšmingas“, – kad paveikslo vertė dėl pasikeitusio autoriaus nemažėja, tikino T. Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatė.