Visoje Vokietijoje lapkričio 11-ąją, Šv. Martyno dieną, sutemus galima pamatyti vaikų procesijas su žibintais. Prisimenama legenda, kaip Šv. Martynas per šalčius pasidalino apsiaustu su ubagu , ir uždegama Šv. Martyno ugnis. Šiuo veiksmu norima prisiminti Šv. Martyno neštą žinią: „Kas pasidalina su kitu, tas laimi“. Ši šventė prigyja ir Lietuvoje. Ji švenčiama tada, kai taip trūksta šviesos ir saulės. Ji lyg atskiria rudenį nuo žiemos, atneša šilumos ir saulės į tamsųjį periodą.
Šv. Martynas – likimo ir orų pranašas.
Šventasis Martynas – IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa.
Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kraštuose, ši diena buvo galutinis įvairių mokesčių sumokėjimo terminas. Dar XX a. Klaipėdos krašte per Šv. Martyną baigdavosi bernų ir mergų, t. y. žemės ūkio samdinių, samdos laikas.
Žemaitijoje per Šv. Martyną kiekvienuose namuose valgydavo keptą žąsį ir iš jos krūtinkaulio burdavo. Jeigu kaulas iš pradžių persišviečia grynas, baltas, o į galą nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga nešalta ir atvirkščiai, jei prie galo grynai persišviečia, tada reikia laukti, kad ir žiemos pabaiga bus šalta.
Seniau kaimo žmonės iš Šv. Martyno dienos orų spręsdavo, koks oras būsiąs per Kalėdas: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“; „Martynas ant ledo, Kalėdos ant vandenio“. Jeigu lapkričio 11-ąją giedra, tai būsianti labai šalta žiema.
Kėdainių apylinkių merginos, norėdamos pamatyti sapne savo būsimą vyrą, Šv. Martyno išvakarėse visą dieną nieko nevalgydavo ir taip išpasninkavusios eidavo miegoti. Esą jaunikis tikrai prisisapnuodavęs.
Neatsiejamas Šv. Martyno dienos simbolis – žibintas. Visi žinome, kokia užburianti žibinto skleidžiama šviesa tamsoje. Šviesa – tai gėrio ir vilties simbolis.
Ką gi reiškia šviesa mūsų gyvenime?
Lapkričio 11-tą dieną Anykščių mieste bus minima Šv. Martyno diena.
16.30 val. mokinių su žibintais eisena, vedama Šv. Martyno, pajudės nuo Jono Biliūno gimnazijos Šv. Mato bažnyčios link.
Pakeliui prisijungs vaikų lopšelių – darželių “ Eglutė“ ir “ Žilvitis“ vaikučiai, Antano Vienuolio progimnazijos ir Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokiniai, besimokantys vokiečių kalbos.
17val. bažnyčioje žibintų šviesoje vokiečių ir lietuvių kalbomis išgirsime legendą apie Šv. Martyną ir pasiklausysime šiai šventei skirtų giesmių.
Po to kviesime visus prie upės ( tarp bažnyčios ir tilto) pasišildyti prie Šv. Martyno laužo, kurį sukurs Anykščių miškų urėdija, kariai – savanoriai pakvies pasivaišinti arbata , paskanausime meduolių ir pavakarosime su Anykščių kultūros centro folkloro ansambliu ,, Valaukis“.
Maloniai kviečiame vaikus, jų tėvelius, senelius ateiti į šventę, atsinešti gerą nuotaiką, žibintų ir tapti šviečiančios eisenos dalyviais. Taigi sujunkime tradicijas ir mėgaukimės žibintų šviesa tamsiais rudens vakarais.
Kartą gyveno kareivis. Jo vardas buvo Martynas.
Jis dėvėjo šalmą, raudoną paltą ir turėjo kardą.
Buvo ruduo. Tamsu ir snigo.
Pūtė stiprus vėjas. Martynas jojo ant savo žirgo.
Mieste jis sutiko elgetą.
Elgeta buvo sušalęs ir išalkęs.
Martynas prijojo prie jo , išsitraukė kardą ir padalijo savo apsiaustą pusiau.
Jis atidavė vieną apsiausto dalį elgetai.
Elgeta apsidžiaugė ir norėjo padėkoti Martynui, bet Martyno jau nebebuvo šalia.
Vėliau Martynas nusiėmė šalmą ir padėjo kardą.
Jis nebenorėjo būti kareiviu.
Martynas panoro padėti žmonėms ir tarnauti bažnyčiai.
Vėliau jis tapo Vyskupu.
Lapkričio 11.-ąją švenčiame Šv. Martyno dieną.
Organizatoriai:
Anykščių savivaldybės administracijos švietimo skyrius
Anykščių Jono Biliūno gimnazija
Rėmėjai:
Lietuvos kariuomenės KASP Vyčio apygardos 5- osios rinktinės 505 pėstininkų kuopa,
VĮ Anykščių miškų urėdija,
Aykščių kultūros centras,
Anykščių rajono savivaldybė
