Lietuvos kariuomenėje moterys sudaro apie 11 proc. Lietuvos karo tarnybos karių, rodo analizė. NATO 2009-2010 m. duomenimis, daugelio Europos šalių kariuomenėse tarnaujančių moterų skaičius yra mažesnis.
Lietuvos kariuomenėje moterys sudaro apie 11 proc. Lietuvos karo tarnybos karių, rodo analizė. NATO 2009-2010 m. duomenimis, daugelio Europos šalių kariuomenėse tarnaujančių moterų skaičius yra mažesnis.
Lenkijoje moterys sudaro 1,8 proc., Danijoje – 5,2 proc., Liuksemburge – 5,8 proc., Belgijoje – 8,02 proc., Norvegijoje – 8,6 proc., Jungtinėje Karalystėje – 9,5 proc., Vokietijoje – 8,9 proc. karinio personalo.
Kariuomenėje tarnaujančių moterų dalis yra didesnė šalyse, kurios prie NATO prisijungė vėliau už Aljanso senbuves, pvz., Bulgarijoje moterys sudaro 13 proc., Čekijoje – 13,6 proc., Slovėnijoje – 15,4 proc., Latvijoje – 17,4 proc., Vengrijoje – 20 proc. karinio personalo.
Krašto apsaugos ministerijos atlikta moterų ir vyrų lygių galimybių krašto apsaugos sistemoje analizė taip pat atskleidė, kad moterų krašto apsaugos sistemoje, turinčių puskarininkių arba jaunesniųjų karininkų laipsnius, dalis yra didesnė nei atitinkamas pareigas užimančių vyrų dalis. Puskarininkių laipsnius turi 55 proc. profesinėje karo tarnyboje tarnaujančių moterų ir 45 proc. vyrų, jaunesniųjų karininkų laipsnius turi 24 proc. tokių moterų ir 22 proc. vyrų.
Beveik trečdalis krašto apsaugos sistemos institucijose tarnaujančių moterų karių tarnauja Logistikos valdybai pavaldžiuose padaliniuose, o iš jų didžioji dauguma – Karo medicinos tarnyboje.
Dauguma profesinėje karo tarnyboje tarnaujančių moterų (27 proc.) turi logistikos ir aprūpinimo specialybes, antroje vietoje pagal populiarumą tarp moterų – medicinos specialybės (tokias specialybes turi 23 proc. kariuomenės moterų), 14 proc. profesinės karo tarnybos moterų turi bendrąsias karines specialybes.
Daugiausia moterų (apie 90 proc.) yra tarp finansų ir buhalterijos specialybes turinčių profesinės karo tarnybos karių, moterys taip pat sudaro apie pusę visų karo tarnybos medikų, personalo vadybininkų ir užsienio kalbų specialistų.
Analizė taip pat parodė, kad nuo 2009 m. visos Lietuvos karo akademiją baigusios moterys buvo paskirtos į vadovaujamas pareigas (būrio vado arba padalinio viršininko).
