Pamiškėse, pievose ir pakelėse vis ryškiau geltonuoja rykštenės. Nors jų žiedynai traukia akį, dvi Lietuvoje paplitusios rūšys – kanadinė ir didžioji rykštenės – yra invazinės. Šių augalų negalima auginti, dauginti ar platinti.
Puikiai atpažįstami augalai
Atpažinti invazines rykštenes nesunku – žydėjimo piko metu liepos–rugsėjo mėnesiais – iš toli matyti jų ryškūs geltoni žiedynai. Dažniausiai rykštenės auga atvirose, apleistose vietose, bet gali plisti aplink miestus, gyvenvietėse, apleistuose žemės ūkio plotuose, miškų pakraščiuose, pakelėse ir kitur. Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą įtrauktos dvi rykštenių rūšys – kanadinė ir didžioji rykštenės.
Biologinės įvairovės informacinės sistemos Invazinių rūšių modulyje INVA šiuo metu yra registruota apie 3700 rykštenių radaviečių. INVA galima rasti ne tik informaciją apie invazinių rūšių paplitimą, bet ir kaip jas atpažinti, kokius naikinimo metodus taikyti.
Kenkia vietinei augalijai
Invazinės rykštenės labai greitai įsikuria apleistos žemės plotuose ir per kelerius metus juose ima vyrauti. Intensyviai plinta į miškus, ypač dažnai jų aptinkama dvejų–trejų metų amžiaus kirtavietėse. Daugiamečiai, tankius kerus sudarantys augalai nereiklūs, auga prastame dirvožemyje, yra atsparūs sausroms ir šalčiams, todėl puikiai prisitaiko ir veši.
Sudarydamos tankius sąžalynus, išstumia vietines augalų rūšis, nes joms nebelieka vietos ir sąlygų tinkamai augti. Gausiai žydinčios rykštenės nuvilioja vietinių augalų žiedus apdulkinančius vabzdžius. Invazinių rykštenių užimtose teritorijose mažėja ir gyvūnų rūšinė sudėtis, keičiasi visa ekosistema.
Rykštenės dauginasi vėjo nešiojamomis sėklomis ir požeminiais šakniastiebiais. Vienas ūglis gali subrandinti net 10–20 tūkst. sėklų.
Kovos būdai
Didžiųjų ir kanadinių rykštenių plitimą stabdyti, populiacijas kontroliuoti ir jas naikinti gana paprasta, kol jos užima nedidelius plotus. Jų plitimą galima veiksmingai sustabdyti nupjovus antžemines dalis, kad nesubręstų ir neišplistų sėklos, o pavienius kerus arba nedidelius sąžalynus iškasti.
Tačiau populiacijų užimančių didelius plotus, naikinimas gali trukti kelerius metus.
Didelius ir tankius sąžalynus galima naikinti herbicidais. Geriausia selektyviai apipurkšti atskirus kerus. Labai svarbu herbicidais apdorotų augalų bent mėnesį nenupjauti, kad šaknų sistemą veiktų ne tik chemikalai, bet ir stiebuose prasidėję puvimo procesai. Jeigu po cheminio naikinimo lieka tik pavieniai individai, juos geriausia iškasti. Po naikinimo plotus būtina stebėti dar kelerius metus ir naikinti iš sėklų išdygstančias rykštenes.
Nuskynus bet kur neišmesti
Žiedynų skynimas gali padėti mažinti invazinių rykštenių plitimą. Tačiau nuskynus invazines rykštenes jų negalima išmesti bet kur, nes net nuskinti žiedynai gali brandinti sėklas, o išmestos augalų dalys, patekusios į pamiškes, upių pakrantes ar kitas vietas, gali tapti nauju invazijos židiniu.
Augalus (nesubrandinusius sėklas) galima kompostuoti, vežti į žaliąsias atliekų aikšteles arba sudeginti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
Baudos už auginimą ir platinimą
Primename, kad šių augalų soduose ir gėlynuose auginti negalima. Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 280 iki 1550 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 2 300 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai gresia 300-800 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.
Šitų rykštenių pilna ne tik laukuose. Ir Anykščių miesto teritorijoje jų gausu. Pušyno mikrorajone, važiuojant pro sodus link Anykščių vandenų visa plantacija. Keista, kad anksčiau į tuos žolynus niekas dėmesio nekreipdavo, o dabar tas invazinis, anas invazinis, reikia naikinti, bausti ir t.t. Ar lazda kartais neperlenkiama?
Is kur gi invazines dabar pasidare. Greit ir lietuvis pasidarys invazinis pagal Vilniaus burbulo klerku supratima