• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Pirmadienis, 23 gegužės, 2022
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Matematiką iškeitė į menotyrą

Austėja ŠMIGELSKAITĖ
2022-05-10
Gyvieji Anykščiai
2
Menotyrininkė Dalia Tarandaitė Anykščiuose, prie A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus, su mama ir seserimi (2008). Nuotr. iš asmeninio Dalios TARANDAITĖS archyvo.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Iš Anykščių kilusi Vilniaus paveikslų galerijos Vaizduojamosios dailės skyriaus vyriausioji dailėtyrininkė Dalia Tarandaitė, ištyrusi buvusio Anykščių klebono, monsinjoro Alberto Talačkos sukauptą XVII–XX a. dailės kūrinių rinkinį ir sudariusi Anykščių sakralinio meno centro ekspoziciją, sako, jog monsinjorą vadintų ne kolekcininku, o meno kūrinių globėju.Metus Vilniaus universiteto Matematikos fakultete studijavote matematiką, po to, sakyčiau, radikaliai pakeitėte kryptį ir pasukote į menotyrą. Kodėl taip įvyko?

– Metus Vilniaus universiteto Matematikos fakultete studijavote matematiką, po to, sakyčiau, radikaliai pakeitėte kryptį ir pasukote į menotyrą. Kodėl taip įvyko?

– Mane, kaip asmenybę, visuomet labiau traukė humanitariniai mokslai, bet mokykloje sekėsi viskas. Baigdama mokyklą (Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą, dabar gimnaziją – aut. past.) svajojau studijuoti kažką, kas būtų susiję su daile, truputėlį ruošiausi, lankiau piešimo pamokas. Prieš stojamuosius į akademiją (Vilniaus Dailės Akademiją – aut. past.) vyksta darbų peržiūros. Pamačiusi, kokie puikūs kitų darbai, pasikišau savo piešinius po pažastimi ir padaviau pareiškimą studijuoti matematiką… Man gerai sekėsi matematika, tačiau studijuodama pradėjau jausti, jog tai – ne mano sritis, vis kažko trūko. Išspręsdavau uždavinį, vieną, kitą, bet kas iš to – man trūko gyvenimo prasmės. Galbūt nebuvau ir tokia didelė matematikė – kai kuriems matematika buvo vos ne didžiausia poezija, kuri atverdavo visatą, tačiau man trūko prasmės. Studijuodama matematiką vėl pradėjau ruoštis stoti į akademiją, šįkart – tikrai į menotyrą. Pirmo kurso egzaminus išlaikiau ir matematikos fakultete – jei būčiau neįstojusi į menotyrą, būčiau galėjusi toliau studijuoti matematiką. Bet buvo, matyt, taip lemta – įstojau į akademiją. Iš karto supratau, kad esu savo vietoje, ir buvau labai laiminga. Tik, atėjusi iš tiksliųjų mokslų, sutrikau – kiek daug čia literatūros. Bet nepabūgau, buvo labai įdomu studijuoti.

-Kaip Jūs, kaip humanitarė, iškeitusi matematikos studijas į menotyros, vertinate dabartinį humanitaro vaidmenį visuomenėje? Rodos, visuomenė tiksliuosius mokslus baigusius žmones vertina labiau nei humanitarus.
-Tikslieji mokslai labiau apčiuopiami, o humanitariniai – mažiau. Iš tiksliųjų mokslų galima gauti daugiau apibrėžtos naudos, o humanitariniai mokslai kelia mūsų dvasią, jie formuoja žmones, bet sukuria mažiau materialios naudos. Pavyzdžiui, tėvams, kurių vaikas renkasi dailininko kelią, tikrai nedrąsu – kyla klausimų, kaip jų vaikas pragyvens.

Interviu su Dalia Tarandaite fragmentas.

-Kokia Jūsų, kaip humanitarės, menotyrininkės, sėkmės istorija?
-Baigusi mokslus šiek tiek paklaidžiojau – susidomėjau Rytais, man labai reikėjo dvasinių dalykų. Gavau pakvietimą dirbti su Rytų kolekcija Kaune (M. K. Čiurlionio dailės muziejuje D. Tarandaitė buvo Rytų šalių dailės kolekcijos tvarkytoja – aut. past.). Šešerius metus dirbau ten, o tada persikėliau į Vilnių, kai Lietuvos dailės muziejuje atsirado darbo vieta Tapybos skyriuje – čia ir susiklostė mano sėkmės istorija. Aišku, pati pradžia buvo labai sunki, ilgai žiūrėjau vien tik į Rytus, o čia – nėriau į Vakarų dailę. Bet Vakarų dailės rinkinys – labai įdomus.

-2008–2009 m. ištyrėte buvusio Anykščių klebono monsinjoro Alberto Talačkos sukauptą XVII–XX a. dailės kūrinių rinkinį, sudarėte kuriamo Anykščių sakralinio meno centro ekspoziciją. Kas jus traukė prisiliesti prie Talačkos kolekcijos? Kuo ji svarbi ir ypatinga?
-Esu anykštėnė, taigi, į mane buvo kreiptasi dėl monsinjoro kolekcijos dovanojimo Anykščiams. Esu laiminga, jog kolekciją pamačiau dar monsinjoro namuose, būdama studentė. Monsinjoro nelaikyčiau kolekcininku – man tas žodis nelabai patinka, jis labiau buvo meno mylėtojas, pagarbos menui ir sakralinei dailei rodytojas. Greičiau jis kūrinius priglausdavo nei juos specialiai rinkdavo. Jo kolekcija daug kam tapo pirmuoju susidūrimu su tikrai aukštos klasės vaizduojamąja daile. Kolekcija tikrai vertinga, daug kūrinių yra iš Rokiškio dvaro. Rustemo (Anykščių sakralinio meno muziejuje eksponuojamas ilgamečio Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedros profesoriaus Jono Rustemo (Jan Rustem, 1762–1835) sukurtas nežinomo vyro portretas – aut. past.), Maratti (XVII a. pabaigos Romos dailininko Carlo Maratti (1625-1713) darbas „Marijos įvesdinimas į šventyklą” – aut. past.) darbai – vertingi dailės kūriniai visos Lietuvos ir galbūt net ir platesniu mastu.

-Ar turite kokį nors ypatingą ryšį su Anykščiais? Daugelis jūsų knygų (,,Anykščių Šv. Mato bažnyčia: vadovas“ (2009 m.), ,,Monsinjoro Alberto Talačkos meno kolekcija“ (2010m.), ,,Sakralinio meno puoselėtojas monsinjoras Albertas Talačka“ (2011 m.), ,,Anykščių menas. Dailė ir architektūra“ (2016 m.), ,,Anykščiuose – lietuviškasis mūsų kalnas „Laimės žiburys“ (2020 m.), ,,Monsinjoro Alberto Talačkos gimimo šimtmetis: ,,Išmintis pasiteisina savo darbais“ Mt 11, 19″ (2021 m.)) susijusios gimtuoju kraštu. Ar tai liudija norą atiduoti duoklę gimtajam miestui?
-Manau, kad Anykščiai tikrai yra išskirtinis miestas. Egzistuoja Anykščių aura – kultūrinė, intelektualinė. Žaviuosi Anykščiais, čia dirba daugybė puikų žmonių, muziejininkų, kuriems rūpi miesto kultūra. Anykščių projektų pati neorganizuoju, dažniau būnu pakviečiama prie jų prisidėti, nors tai nėra pareiga, bet norisi kažkuo prisidėti.

-Dažnai sakoma, kad senasis Lietuvos menas – menkavertis, palyginti su Italijos, Nyderlandų ir kitų šalių kūriniais. Ką Jūs manote apie tokius teiginius?
-Be abejo, mūsų dailės istorija nėra tokia brandi kaip, pavyzdžiui, italų. Tokių stiprių dailininkų neturėjome, svarbiems užsakymais neretai kviesdavomės menininkus iš užsienio. Apie XVIII a. Lietuvoje pradėjo rastis aukštesnio lygio dailė, pavyzdžiui, Pranciškaus Smuglevičiaus darbai. O kolekcijose buvo įvairių darbų, net ir labai gerų. Kolekcijos buvo kaupiamos dvaruose, tačiau tarpukario metais daug kūrinių iškeliavo iš Lietuvos, dėl to labai sunku spręsti, kas tose kolekcijose buvo – neaišku, ar sąrašuose minimi darbai apkritai dar vis būtų priskiriami tiems patiems dailininkams. Monsinjoro Alberto Talačkos kolekcija tikrai yra perliukas, papildantis mūsų meno rinkinius.

-Kur lankotės, kai grįžtate į gimtuosius Anykščius? Ar užsukate į menui skirtas erdves?
-Myliu gamtą. Anykščiuose gyvenau prie upės. Paėjėjus paupiu, prasidėdavo šilas. Grįžus traukia į nuo paauglystės pažįstamas vietas. Mėgstu pasivaikščioti Šventosios kairiojo ir dešiniojo krantų pėsčiųjų takais. O turėdama laiko ir plačiau – viskas čia sava, miela, artima. Jei tuo metu Anykščiuose veikia įdomi paroda – apsilankau ir joje. Džiaugiuosi, kad mieste atsirado net kelios dailei skirtos erdvės – Sakralinio meno centras, Koplyčia, Menų inkubatorius.



  • Iš Anykščių kilusi Dalia Tarandaitė su tuometiniu Lietuvos dailės muziejaus direktoriumi Romualdu Budriu, rengiant mons. A. Talačkos kolekcijos ekspoziciją Anykščių Sakralinio meno centre (2009).


  • Dalia Tarandaitė per Anykščių Šv. Mato bažnyčios šimtmečio minėjimą Anykščių Šv. Mato bažnyčioje (2010).


  • Vilniaus paveikslų galerijos Vaizduojamosios dailės skyriaus vyriausioji dailėtyrininkė Dalia Tarandaitė parodos „Dovana Nepriklausomai Lietuvai“ pristatyme Anykščių Sakralinio meno centre (2010).


  • Menotyrininkė Dalia Tarandaitė su kolegomis ir bendraminčiais po leidinio „Anykščių menas“ pristatymo Anykščių Sakralinio meno centre (2016).
Tags: Dalia TarandaitėMatematikaMenotyraTalačka

Komentarai 2

  1. jo says:
    2 sav. ago

    tai netoks jau dievo tarnas musiau

    Atsakyti
  2. jie says:
    2 sav. ago

    tarnauji dievui tai is kur tos brangios kolekcijos atsiranda

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas

Šventėje „Bėk bėk, žirgeli!“ grįžta senosios tradicijos

„Eurovizijos“ pusfinalyje pasirodys Lietuvos atstovė Monika Liu

Panašūs straipsniai

Svėdasiškė Domantė Rimkutė sakė, kad pasirinkti kino studijas ją  pastūmėjo veikla Anykščių Jono Biliūno gimnazijos kino būrelyje.

Kinas vienija kūrėjus iš skirtingų pasaulio šalių

2022-03-19
3

Anglijos Kūrybinių menų universitete studijuojanti svėdasiškė Domantė Rimkutė šį pavasarį...

Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ Leonido Donskio premija įteikta anykštėnui rašytojui, žurnalistui, vertėjui, visuomenininkui Rimantui Vanagui. Nuotraukoje – su L. Donskio našle Jolanta Donskiene.		 Sigučio Obelevičiaus nuotr.

Tolerancija – ne vanduo be krantų

2022-02-26
3

Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ jau penktus metus skiriama Leonido...

Buvęs mokytojas ekspertas Juozas Danilavičius prie lietuviškų elementorių. Nuotr. iš redakcijos archyvo.

Darbas su vaikais man buvo viskas

2022-02-08
3

Lietuviškų elementorių autorius, logopedas ekspertas, knygų apie vaikus autorius, visą...

Algimantas Žižiūnas niekuomet nepamiršo Anykščių, dažnai čia lankėsi. Šioje nuotraukoje jis 2005 metų Miesto šventėje. 			   Jono JUNEVIČIAUS nuotr.

„…neišėjusiems sugrįžti…“

2022-01-25
2

Tokiu pavadinimu Anykščių koplyčioje – Pasaulio anykštėnų kūrybos centre eksponuojama...

Video rekomendacijos:

Naujienos

Politiką sukrėtė dviratininkai Bučos gatvėse
Praeinant rusams kaimas pasmirsdavo
Žalioji: paskutinis 77 – ųjų skambutis ir tvistas…
Miesto centre galėtų žydėti pieva
Apie pragmatizmą, sąmokslą ir pasą (Rievės, 2022-05-14)
„Kovojame“ su komunalininkais

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Gegužės 20 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 19 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 18 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 17 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 16 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 15 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams
Mirė graikų kompozitorius Vangelis
COVID-19 statistika: 134 nauji atvejai, nė vienas žmogus nemirė
Už 135 mln. eurų parduotas 1955-ųjų „Mercedes“ – brangiausias automobilis pasaulyje
Seimas pertvarkė greitosios medicinos pagalbos sistemą – bus viena tarnyba
Pokyčiai šalies užimtumo sistemoje – jau vasarą

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ar pastaraisiais mėnesiais išaugo jūsų išlaidos?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

Jara gegužė

Jara gegužė

Algrida 300×250@2x

Algrida 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Bendraukime Facebook tinkle

baseino bangenis naujas sezonas

baseino bangenis naujas sezonas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Husqvarna 300×250@2x

Husqvarna 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

KTU 300×250@2x

KTU 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Ženklai ir žmonės“ (5 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2022“ (5 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In