Metalo skulptorius, medalininkas, muzikantas Jonas Žukas gimė 1941 m. gruodžio 20 d. Kaune. Tėvas – Jonas Malakauskas-Žukas (1888-1955) – karo gydytojas, vaistininkas, tremtinys, motina – Pranciška Seneckytė-Malakauskienė – pedagogė.
Metalo skulptorius, medalininkas, muzikantas Jonas Žukas gimė 1941 m. gruodžio 20 d. Kaune. Tėvas – Jonas Malakauskas-Žukas (1888-1955) – karo gydytojas, vaistininkas, tremtinys, motina – Pranciška Seneckytė-Malakauskienė – pedagogė.
Tėvams slapstantis nuo tremties, Jonas Žukas augo įvairiose Lietuvos vietose.
1953-1959 m. baigė vidurinę mokyklą Kaune, 1959-1963 m. mokėsi Kauno Juozo Gruodžio muzikos technikume groti altu.
Mokydamasis J. Žukas 1960-1963 m. griežė altu Kauno muzikinio teatro orkestre.
1963-1972 m. gyveno, mokėsi ir dirbo Vilniuje.
1963-1968 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje, įgijo orkestro artisto išsilavinimą. Studijuodamas ir baigęs studijas 1963-1972 m. J. Žukas griežė altu Lietuvos filharmonijos simfoniniame orkestre.
Studijuodamas Lietuvos konservatorijoje ir grodamas orkestre, J. Žukas nuo 1965 m. savarankiškai praktikavosi juvelyrikos srityje, įvaldė kalinėjimo, liejimo, filigrano, granuliacijos technologijas, nuo 1967 m. su savo metalo kūriniais dalyvavo parodose.
1977-1980 m. jis įrengė meninio apipavidalinimo dirbtuves naujuose Anykščių kultūros rūmuose ir ten dirbo dailininku apipavidalintoju. 1980-1982 m. J. Žukas dirbo Kupiškio kultūros namuose dailininku apipavidalintoju.
1981-1982 m. J. Žukas neakivaizdžiai studijavo dizainą ir apipavidalinimą Maskvos (Rusija) Meno institute.
1982-1990 m. J. Žukas dirbo dailininku apipavidalintoju pagal autorines sutartis, nuo 1990 m. yra laisvas menininkas, dirbantis su metalu.
1979 m. jis susidomėjo menine galvanoplastika ir per keliolika metų sukūrė naują metalų apdirbimo technologiją, sujungdamas liejimą su galvanoplastika. J. Žuko sukurta medalių gamybos technologija pasižymi precizišku vaizdo tikslumu, prilygstančiu graviruotiems atspaudams, ir tinka unikalių bei serijinių medalių gamybai, naudojant sidabrą, nikelį, varį, bronzą.
Nuo 1991 m. jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos medalininkų sekcijos narys, savo medalius eksponuoja parodose. Taikydamas savo unikalią technologiją, J. Žukas gamina ir kitų dailininkų sukurtus medalius, skulptūrėles.
1966 m. J. Žukas vedė. Žmona Auksė Dovydaitytė-Žukienė (1948-2012) – menotyrininkė, bibliotekininkė. Liko našlys. Sūnūs: Jonas Žukas (g. 1968 m.) – inžinierius, verslininkas, vadovas, Tomas Žukas (g. 1975 m.) – verslininkas.
Nuo 1972 m. iki šiol J. Žukas gyvena Mikieriuose (Anykščių r.).
Svarbiausi J. Žuko kūriniai:
1987 m. – Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejaus medalis.
1988 m. – paminklas Konstantinui Sirvydui Sirvyduose (Anykščių r.) (ąžuolas, varis, akmenų mūro postamentas), medaliai „Aš tau giesmę nešu ištvermės ir vilties”, „Minint Marijos 2000-ąjį gimtadienį”.
1989 m. – iš Zakopanės atvežto antkapinio rašytojo Jono Biliūno paminklo kryžiaus restauravimas, memorialinis akmuo Petrui Biržiui-Pupų Dėdei Liudiškiuose (Anykščių r.).
1991 m. – medaliai „Vilnius”, „Sausio 13-oji”.
1993 m. – medalis „Popiežius Jonas Paulius II”.
1998 m. – plaketė „Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia”.
1999 m. – jubiliejinis medalis „Anykščiai” su 1792 m. miesto herbu.
2000 m. – dviejų medalių komplektas „Utenos apskritis”, medaliai „Utena”, „Provizorius Jonas Malakauskas-Žukas”.
2007 m. – Pasaulio anykštėnų bendrijos medalis, Panevėžio vyskupijos kanauninkų ženklai.
Kviečiame užduoti klausimus medalininkui Jonui Žukui. Rūpimą klausimą įrašykite komentarų skiltyje.
sveiki , kaip su Jumis susisiekti ?