…Kaip ir dailininkui, taip ir medalininkui, reikia įkvėpimo, jį irgi aplanko mūzos. Atskrenda jos kartais ir pas mane… Kartais net naktį, tada keliesi ir kimbi į darbą…
Kiek laiko užtrunka sukurti medalį?
Medalio kūrimas – tai ne tik jo padarymas iš metalo. Pirmiausia, nusipieši eskizą. Tas piešinys turi būti motyvuotas, jame pavaizduoti simboliai, detalės turi būti prasmingos. Tad, kūrėjas – ne tik metalo gabalui suteikia formą, bet į tą metalą įdeda „mintį“, prasmę… Medalio maketas padaromas iš gipso ir tik tada ateina eilė dirbti su metalu…
Ar kreipiasi į jus žmonės, norintys išmokti dirbti su metalu?
Kreipiasi, tik aš juos atkalbinėju. Man atrodo, jog dažnai priežastis, kodėl jie nori to išmokti, yra klaidingas įsitikinimas, kad darydamas medalius susikursi verslą ir uždirbsi „gerus“ pinigus. Deja, taip tikrai nėra. Aišku, už vienetinio medalio kaina yra nemaža, tačiau užsakovų irgi ne daug.
Kas jums arčiau širdies – muzikuoti ar dirbti su metalu?
Muzika – jau praėjęs gyvenimo etapas. Aš buvau altininkas, tačiau jau seniai neimu instrumento į rankas. Norint gerai groti, tą reikia daryti nuolat, negali metams padėti instrumento į kampą, o po kurio laiko prie jo sugrįžti. Diena iš dienos turi dirbti, kad bent jau išlaikytum esamą lygį.
Tuo tarpu darbas su metalu – mano dabartis. Tik turiu pripažinti, kad jau beveik metai, kai nesu padaręs nei vieno medalio…
Ar gyvendamas kaime nepasiilgstate Vilniaus? Kokius pranašumus savo kūrybai įvardintumėte būdamas mieste ir kaime?
Esu individualistas. Sąmoningai pasirinkau gyvenimą kaime. Man čia geriau…O kur kurti geriau – mieste ar kaime – nematau skirtumo. Čia labai individualu, viskas priklauso ne nuo vietos, o nuo kūrėjo – jo minčių, savijautos, fantazijos, žinių…
Kiek darbų per gyvenimą esate sukūręs?
Tikrai negaliu pasakyti. Labai daug… Dalį jų yra yra įsigiję privatūs kolekcionieriai, turėjau ir valstybinių užsakymų, kitus turiu namuose… Savo darbus žadu palikti Anykščių muziejui.
Būtų įdomu sužinoti apie medalių gamybos technologiją…
Apie tai sunku papasakoti… Reikėtų kelių puslapių, kad apie tai parašytumėt. Ir tai sutrumpintą variantą… Pasakysiu taip – sukurti medalį yra ne tas pats, kas nupiešti paveikslą. Drobės, dažų ir teptuko čia neužtenka. Turi turėti žinių ne tik vieną ar kitą medžiagą, bet suprasti ir cheminius procesus…
Kada padarėte savo pirmąjį medalį?
Tikriausiai 1980 metais… Man patinka metalas kaip medžiaga, jis tik atrodo šaltas, kietas, bet „gražiai ir išmintingai“ su juo elgiantis, gali labai daug padaryti…
Mugėse būna žmonių, kurie štampuoja suvenyrines monetas – ar tokios monetos turi kokią nors vertę?
Gal mano atsakymas nuskambės ir kategoriškai, tačiau būsiu atviras – manau, jog serijinės gamybos daiktai neturi jokios vertės. Vienetinis, profesionalo sukurtas darbas – tik toks turi išliekamąją vertę, tik tokį galima laikyti meno kūriniu.
Ar nebijote plėšikų? Juk namuose, matyt, kokią toną sidabro turite…
Nebijau, nes nei sidabro, nei aukso nesu prikaupęs…
Ką manote apie Anykščiai – Lietuvos kultūros sotinė renginius?
Džiūgu, kad mūsų mieste kažkas vyksta… Tačiau aš pats nesilankau juose… Ir ne todėl, kad būtų neįdomu… Prieš septynis mėnesius palaidojau žmoną… Netiesa, kad laikas gydo – taip sakydamai žmonės stengiasi mano paguosti. Kuo toliau, tuo didesnė neviltis mane apima, beviltiškumas, apatija…
Atleiskite už įkyrumą… Ar Amžiną atilsį Jūsų žmona Dovydaitytė nesietina su Lietuvos aviatoriais Dovydaičiais?
Taip, žmonos tėvas Jonas Dovydaitis buvo lakūnas…
Kodėl iki šiol Anykščiuose nebuvo jūsų parodos, susitikimo? Ar jūsų nekviečia?
Yra buvusi paroda… Nesu viešumos mėgėjas, man geriau tyliai. Ypač dabar…
Ar iš medalių kalimo galima pragyventi? Tai visgi darbas ar hobis?
Man tai ir darbas, ir hobis, ir kūryba… Tik dabar, deja, iš to pragyventi sunku. Anksčiau, kai gaudavau valstybinių užsakymų, buvo lengviau, o dabar – sudėtinga.
Paveikslas – lyg ir akivaizdu, jog menas, o kaip medalis? Ar tai menas?
Žinoma, o kodėl ne? Kaip ir dailininkui, taip ir medalininkui, reikia įkvėpimo, jį irgi aplanko mūzos. Atskrenda jos kartais ir pas mane… Kartais net naktį, tada keliesi ir kimbi į darbą.
