Meras Kęstutis Tubis sako, jog UAB „Povilo Gurklio firma“ iš Šeimyniškėlių piliakalnio greičiausiai bus liepta išsitraukti 66 dviejų metrų ilgio kuoliukus, nes jie medinę pilį būtų trumpai laikę. Tai nustatė savivaldybės pasamdyti ekspertai.
Skambiai prasidėjusios medinės pilies statybos ant Šeimyniškėlių piliakalnio tyliai sustabdytos. Ekspertai nustatė, kad UAB „Povilo Gurklio firma“ statybininkų įrengti pamatų poliai gali neatlaikyti pilies konstrukcijos.
Su rangovu Anykščių savivaldybės nutrauks pilies statybų sutartį ir jis greičiausiai bus įpareigotas išsitraukti sugręžtus pamatus. Kitaip tariant, turės palikti piliakalnį tokį, koks jis buvo.
Meras teigia, kad rangovas
pakeitė projektą
UAB „Povilo Gurklio firma“ ant piliakalnio išgręžė 66 skyles ir suleido 2 metrų ilgio „varžtus“ ant kurių turėjo iškilti medinė pilis. Pagal techninį projektą ir buvo numatyta, jog bus 66 dviejų metrų gylio pamatų poliai, tačiau jie, kaip buvo numatę projektuotojai, turėjo būti gelžbetoniniai. Tačiau P. Gurklio statybininkai į skyles susuko varžtus primenančias konstrukcijas ir tik viršutinę jų dalį užliejo armuotu betonu. Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis „i“ teigė, kad sprendimas keisti techninius medinės pilies projekto reikalavimus buvo priimtas paties rangovo.
Pirmajam pilies statybų etapui iš Anykščių rajono biudžeto buvo skirta 308 tūkst. eurų. Mero K. Tubio teigimu, kol kas išleista 17 tūkst. eurų – kita suma liko neišnaudota rajono biudžete.
„Sutartį ketinama nutraukti savivaldybės iniciatyva, rangovas tam neprieštarauja“, – „i“ dėstė meras. Pasak jo, sutartis su UAB „Povilo Gurklio firma“ nutraukiama todėl, kad rangovas nesilaiko sutartyje numatytų terminų. K. Tubis aiškino, kad P. Gurklio statybininkų įrengti pamatai „yra trumpaamžiai“. Kitaip tariant, pilį ant jų statyti galima, bet ji nugrius…
Po to, kai su UAB „Povilo Gurklio firma“ sutartis bus nutraukta, mero teigimu, bus skelbiamas naujas konkursas ir ieškoma naujo rangovo.
Pilį ant Šeimyniškėlių piliakalnio planuota statyti trimis etapais, kurių kiekvieno kaina turėtų būti panaši – po 300 tūkst. eurų. Vadinasi, medinė, panaši į XIII a. pilis ant Šeimyniškėlių piliakalnio kainuos apie 1 milijoną eurų. Savivaldybė viliasi gauti Europos Sąjungos arba kažkokių kitokių fondų finansavimą pilies statyboms, tačiau kol kas naudojamos tik Anykščių rajono biudžeto lėšos.
Už pamatus nemokės
UAB „Povilo Gurklio firma“ praėjusių metų pavasarį laimėjo pilies statybų rangos konkursą. Kupiškėno, buvusio liberalų kandidato į Kupiškio rajono tarybą sąrašo lyderio P. Gurklio firma, pasiūlė mažiausią statybos darbų kainą. Buvusio Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo, vadovavusio viešųjų pirkimų komisijai, Sauliaus Rasalo teigimu, kaina buvo vienintelis kriterijus parenkant rangovus.
Už pilies statybų techninę priežiūrą atsakingas buvo Anykščių savivaldybės administracijos Statybų skyriaus specialistas Ramūnas Žemaitis. Pasak jo, kai P. Gurklio statybininkai sugręžė savo „varžtus“, savivaldybė pasamdė nepriklausomus ekspertus – UAB „Projektų ekspertizė“, kuri ir nustatė, kad pilis ant tokių pamatų stovės trumpai.
Ekspertų darbas rajono biudžetui kainavo 2 tūkst.420 eurų.
R. Žemaitis teigė, kad UAB „Povilo Gurklio firma“ už pilies pamatų įrengimą pinigų iš savivaldybės negavo ir negaus. Atvirkščiai – rangovai savo lėšomis turės „sutvarkyti kalną“, t.y. išsitraukti susuktus pamatų varžtus.
Pasak R. Žemaičio, didžioji dalis lėšų, kurios pervestos P. Gurklio firmai, yra už laikino kelio įrengimą. Atliekant viešąjį pirkimą laikinąjį kelią UAB „Povilo Gurklio firma“ įsipareigojo įrengti už 14 tūkst 807 eurus. Tiek už kelio įrengimą šiai firmai, pasak R.Žemaičio, ir buvo pervesta.
Dar porą tūkstančių P. Gurklys iš savivaldybės gavo už geodezinius matavimus, projektavimą ir pan.
Su subrangovais neatsiskaitė
Laikinojo kelio į Šeimyniškėlių piliakalnį pati UAB „Povilo Gurklio firma“ netiesė, pasamdė subrangovus, anykštėnų įmonę UAB „Termotaupa“. Nors UAB „Povilo Gurklio firma“ iš savivaldybės už laikino kelio įrengimą gavo 14 tūkst. 807 eurus, tačiau, pasak UAB „Termotaupa“ direktoriaus Gintaro Vitkaus, su jo firma už atliktus darbus P. Gurklys neatsiskaitė.
Dalis laikinojo kelio eina per verslininko Vyganto Šližio sklypą. V. Šližys sakė, kad P. Gurklys su juo pasirašė sutartį, įsipareigojo 2019-aisiais „kelią išsivežti“, sklypą rekultivuoti. Tačiau paaiškėjo, kad savivaldybės iš P. Gurklio pirko tik laikino kelio tiesimo paslaugą per valdišką žemę.
Buvęs Anykščių rajono savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas S. Rasalas „i“ teigė, kad per vieną iš rytinių savivaldybės vadovų pasitarimų kalbėta, jog su P. Gurkliu reikia papildyti sutartį, jog reikia „suforminti“ papildomą 10 tūkst. eurų sumą laikino kelio įrengimui. „Buvo pasakyta, kad Povilas Gurklys nutiesė ilgesnį kelią ir reikia jam kompensuoti. Kategoriškai pasakiau, kad ne tokia chronologinė tvarka, ne taip turi būti ir aš dokumentų klastoti nesiruošiu“, – tvirtino S. Rasalas, nenorėdamas įvardinti, kas jam konkrečiai liepė „surasti“ tuos papildomus 10 tūkst. eurų. „Pasitarimai dėl pilies statybų vykdavo mero kabinete, mero iniciatyva. Į vienus pasitarimus aš buvau kviečiamas, į kitus nekviečiamas, tad ir visos informacijos apie pilies statybas neturėjau“, – aiškino S. Rasalas.
Buvusi savivaldybės administracijos direktorė Veneta Veršulytė, kuri šiuo metu yra užsienyje, sausio pradžioje savo „Facebook“-o profilyje aiškino, kodėl turėjo išeiti iš darbo. Tame buvusios direktorės didelio skaitytojų dėmesio sulaukusiame tekste taip pat yra užuomina apie pilies statybų peripetijas.
„Tik pamenu vieno pasitarimo metu gal dešimties žmonių komandai teko atsilaikyti nuo reikalavimo atskirai pirkti rąstus ir rangos darbus vienam garsiam objektui. Reikalavimas pirkti rąstus apklausiant 3 tiekėjus objektui, kurio statybos vertė didesnė nei tokį pirkimo būdą leidžia savivaldybės viešųjų pirkimų taisyklės, neatrodė skaidrus“, – „Facebook“ – parašė direktorė.
Vyko semtis idėjų į Kijevą
Meras K. Tubis ir pilies statybas prižiūrintis R. Žemaitis praėjusį rudenį už rajono biudžeto pinigus vyko į Ukrainą. Jie domėjosi, kaip pastatyta ir kaip funkcionuoja vienam Ukrainos milijonieriui priklausanti pilis šalia Kijevo. Semtis žinių į Ukrainą keliavo ir P. Gurklys bei jo firmos samdomas archeologas, ištyrinėjęs Šeimyniškėlių piliakalnį, dr. Gintautas Zabiela.
Beje, dr. G. Zabiela „i“ sakė, kad apie savivaldybės ir UAB „Povilo Gurklio firma“ sutarties nutraukimą jis sužinojęs tik iš žurnalisto. Mokslininkas teigė, kad pamatų įgręžimas, jų išrovimas ir vėl naujas pamatų įrenginėjimas nėra baisūs piliakalniui.
„Labai juos paprasta išsukti, nieko čia tokio“, – tikino mokslininkas. Archeologas sakė čia įžvelgęs kitą problemą, kad pilis bus pastatyta mažiausiai metais vėliau.
„Oi, aš dabar užsienyje“
Bandėme pasikalbėti su pačiu palies statytoju P. Gurkliu.
Prisiskambinome nesunkiai, tačiau kai verslininkas, perklausęs suprato, kas jį trukdo, pokalbį labai greitai baigė. „Kas? Kas?“ – perklausė verslininkas. „Šmigelskas iš „Anykštos“ – pakartotinai prisistačiau. „Oi, aš dabar užsienyje, negaliu kalbėti atsiprašau labai“, – paaiškino P. Gurklys ir išjungė telefoną.
P. Gurklys turėjo daug
užsakymų iš Anykščių
Skelbiama, kad pernai UAB „Povilo Gurklio firma“ laimėjo dešimt rangos viešųjų pirkimų konkursų arba daugiau nei per ankstesnius ketverius metus kartu sudėjus.
Šiai Kupiškio bendrovei geriausiai sekasi laimėti UAB „Kupiškio komunalininkas“ bei Anykščių savivaldybės konkursus.
2016 metais UAB „Povilo Gurklio firma“ laimėjo Jokūbavos vaikų šeimynos namų stogo remonto konkursą. Šio projekto vertė 23 tūkst. 947 eurai. Taip pat 7 tūkst. 500 eurų vertės Anykščių muziejaus klėtelės gaubto stogo remonto projektą, 22 tūkst. 749 eurų vertės Staškūniškio bibliotekos remonto konkursą bei 23 tūkst. 444 eurų vertės vaikų daželio „Žilvitis“ pastato remonto konkursą.
Rekvizitai.lt skelbia, kad UAB „Povilo Gurklio firma“ 2016 metais turėjo 16 socialiai apdraustų darbuotojų, 2015 metų įmonės apyvarta buvo nuo 1 iki 2 mln. eurų.
Buvo „pompa“
Medinės pilies statybų ant istorinio piliakalnio idėja brandinta dar nuo tų laikų, kai Anykščių rajono meru buvo Saulius Nefas.
Seną idėją įgyvendinti ryžosi pirmasis tiesiogiai išrinktas rajono meras K. Tubis. 2016 metų rugsėjo 27-ąją ant Šeimyniškėlių piliakalnio vyko pilies statybų pradžios iškilmės, sakytos skambios kalbos, užkasta statybų pradžią įamžinusi kapsulė su deklaracijomis, centais ir rąsto gabalėliu, kuris yra neva iš istorinės Vorutos pilies. Kapsulė įleista būsimos pilies teritorijoje, ji ardant netinkamus pamatus nebus judinama.
Tačiau ironiška, kad kapsulės įleidimo procese įsiamžino ir P. Gurklys, kuris būsimos Šeimyniškėlių medinės pilies istorijoje įsiamžins, nebent kaip pirmasis nesėkmę patyręs statybininkas.
Pilies statybų idėja
vadinama „nerimta“
Šeimyniškėlių piliakalnį dešimt metų tyrinėjęs archiologas, dr. G. Zabiela sako, kad „beveik 100 procentų”, jog legendinė Voruta yra stovėjusi ant Šeimyniškėlių piliakalnio (Rytis KULBOKAS, „”,- 2016- 08-12).
Ši, istoriniuose dokumentuose minima pilis, garsi tuo, kad per susirėmimą jos teritorijoje 1251 metais Lietuvos karaliui Mindaugui pavyko apsiginti nuo lietuvių kunigaikščių, siekusių atimti iš jo valdžią.
Tuo tarpu istorikas, Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas Anykščių rajono valdžios idėją pastatyti medinę pilį, kuri primintų stovėjusią prieš aštuonis amžius, yra pavadinęs „nerimta“.
„Ankstyvųjų istorinių laikų ikonografijos nėra, yra tik rekonstrukciniai piešiniai, bet ir jie hipotetiniai. Tai ne argumentas sakyti, kad objektas pretenduoja į autentišką vaizdą“, – BNS tvirtino istorikas. „Žymiai geriau nenaudojamame karjere sukasti žvyro kalną, pastatyti pilį ir nevaizduoti, kad čia atkuriama 13 amžiaus lietuvių pilis. Tegul stovi toks muliažas vaikams vaikščioti, žaisti. O po to parduodame amerikiečiams ir sudeginame filme. Čia tai rimtesnė šneka”, – mano A. Bumblauskas. Istorikas pabrėžė, kad statant pilį pirmiausia sugriaunamas archeologinis paminklas – piliakalnis.
Šeimyniškėlių piliakalnis – geriausiai ištirtas Lietuvos piliakalnis. Vadovaujant archeologui dr. G. Zabielai 1990–2006 metais buvo ištirta 3846 kv.m piliakalnio ploto. Per 17 tyrinėjimo sezonų surinkta 250 individualių metalinių, akmeninių bei molinių dirbinių, 1800 keraminių šukių, per tūkstantį gyvulių kaulų, aptikta 113 stulpaviečių, 11 – 12 krosnių, sudegusių medinių įtvirtinimų liekanų. Visi radiniai yra iš XIII – XV amžiaus.
