Teisingumo ministras Rimantas Mockus sako, kad Seimui priėmus „Nemuno aušros“ siūlymą paviešinti Lietuvos institucijoms prisipažinusius su sovietų KGB bendradarbiavusius ir šiuo metu pareigas tebeinančius pareigūnus, jie automatiškai netaps vieši.
„Teisingumo ministras Rimantas Mockus (…) akcentuoja, kad tuo atveju, jeigu Seimas pritartų įstatymo pakeitimo projektui, KGB bendradarbių sąrašų niekas automatiškai neišslaptintų ir jie netaptų vieši“, – rašoma penktadienį išplatintame ministerijos pranešime.
Vasario pradžioje įstatymo pataisas dėl KGB bendradarbių išviešinimo registravo ir konservatoriai. Anot ministerijos, tiek R. Mockus, tiek opozicijos atstovai pažymi, kad jeigu Seimas pritartų įstatymo pakeitimui, išslaptinti KGB bendradarbius būtų galima tik gavus specialiųjų tarnybų sutikimą.
Be to, informacijai apie buvusius KGB bendradarbius būtų taikomos bendros Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normos, tokios informacijos ir susipažinimo su duomenimis tvarką nustatytų valstybės įgaliotos institucijos: Valstybės saugumo departamentas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
„Latvija jau seniai yra išviešinusi ir laisvai prieinamus padariusi visus KGB archyvus ir, kaip žinia, jokių grėsmių ar asmenų verbavimo nepatyrė. Šiuo klausimu galutinį sprendimą priims Seimas“, – teigia ministerija.
Teisingumo ministerijos vadovo postas pagal koalicijos susitarimą priklauso „aušriečiams“.
Jų lyderis Remigijus Žemaitaitis vasarį savo paskyroje „Facebook“ pranešė parengęs įstatymo pataisas, kad būtų išslaptinti nepriklausomos Lietuvos pareigūnams prisipažinę su sovietų saugumu bendradarbiavę valstybės politikai, pareigūnai, tarnautojai, teisėjai, kariai, žvalgybos pareigūnai, valstybės įstaigų ir įmonių vadovai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, politinių partijų nariai.
2000-ųjų vasario 1-ąją įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tuomet prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinti 15 metų, tai yra kol baigs galioti jų byloms suteikta slaptumo žyma.
Artėjant tam terminui 2015 metų birželį Seimas priėmė pataisą, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus.
Tačiau ir dabar galiojanti įstatymo norma negarantuoja absoliutaus slaptumo buvusiems KGB bendradarbiams.
Jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.
Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Seime anksčiau buvo registruotos kelios įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nebuvo pritarta.
Nes seime , versle ir savivaldybese dauguma buvusiu kgbistu
Vyko balsavimas dėl sankcijų fašistinei Rusijai pratęsimo. Nemuno aušrai ir jungtinei valstiečių bei tomaševskinių lenkų frakcijai karas jau, panašu, pasibaigė – jie nebalsavo už sankcijų pratęsimą.
Tarp norinčių stabdyti sankcijas rusams ir baltarusiams – Ignas Vėgėlė (reikia gi tuos tėvo kondicionierius išvežti į baltarusiją), Remigijus Žemaitaitis, Rimas Jankūnas (antivakserių STI instituto vadovas), Valius Ąžuolas, Artūras Skardžius, uteniškis Šeršniovas ir visa kita aušriečių ir valstiečių šušara.
Tikiu, kad šita prorusiška šušara norės padėti Rusijos KGB iš išviešinti lojalius Lietuvai eksbendradarbius.
o tu ko dar ne fronte, o čia rašliavoji?
Tokie kaimynus iskundinetu
Sumauti kgbistai aktyviai dirba neleisdami normaliai išviešint, kad neoamatytų kaip jie nuvarė Lietuvą ir kaip dirba iki šiol.
Sumauti populistai nori pakenkti lietuviams ir padėti Rusijos KGB. Už dyką? Nemanau.
prasiblaivyk ir nebenusišnekėk. Išviešintas agentas tampa beverčiu tarnyboms.
Neišviešintas lieka ir toliau „pakabintas” tiek savų, tiek svetimų. Bet koncervatos pezalų užzombintiems avigalviams to nesuprast.
Žemaitaiti, už kiek parduodi Lietuvą?
Rusija turi pilnus Lietuvoje veikusių KGB bendradarbių sąrašus, tačiau nežino, kas iš jų prisipažino. Tai apsunkina rusijos slaptųjų tarnybų darbą.
Ne kartą fiksuoti atvejai, kai su KGB bendradarbiavęs Lietuvos pilietis išvyksta į užsienį (pavyzdžiui, atostogų su šeima) ir nelauktai prie jo prisistato nepažįstamasis, leidžiantis suprasti esąs iš rusijos slaptųjų tarnybų. Šitaip bandydami verbuoti mūsų piliečius rusai smarkiai rizikuoja būti sučiupti tos užsienio šalies kontržvalgybos arba net patekti į spąstus. Todėl rusijai reikalinga žinoti, kas iš buvusių KGB bendradarbių prisipažino, o kas taip ir liko pasislėpę, neprisipažinę. Pastariesiems galima priminti praeitį ir pasiūlyti bendradarbiavimą.
Tai sugalvojau ne aš. Tai esminė priežastis, kodėl šitokių siūlymų niekada nepalaikė ir, esu tikras, niekada nepalaikys už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos. 2018 metais, kai tokį siūlymą teikė Lenkų rinkimų akcija, VSD viešai sakė: tai sukeltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir sukurtų galimybes rusijos šantažui.
Išviešinus prisipažinusius, rusija galėtų palyginti KGB bendradarbių sąrašus ir išsigryninti, kas Lietuvai iki šiol neprisipažino. Šiuos būtų galima verbuoti ar net šantažuoti, kad dirbtų rusijos naudai.
Ministras Rimantas Mockus yra deleguotas Nemuno aušros. Partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis šitą klausimą kelia nuo rinkiminės kampanijos.
Dėl šio sprendimo balsuosiantys Seimo nariai turi pilną informaciją apie galimas pasekmes Lietuvos saugumui.
Nebesvaik su ta koncervatine propaganda.