Moterų pavardžių rašybos su galūne -a įteisinimas neigiamai paveiktų kalbą

Įteisinus moterų pavardžių rašybą su galūne -a, būtų padarytas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui, šis siūlymas nedera su lietuvių kalbos tradicija, teigia Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).

Taip ji įvertino Seimo Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektą. Jame numatoma, kad pavardė, suteikta sutuoktinio kitam sutuoktiniui arba vieno ar abiejų tėvų suteikta vaikui, piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose rašoma „lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus (…) kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“

VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė Seimui pateikė neigiamą išvadą dėl šio projekto. 

„Taip būtų nepaisoma teisinio aiškumo ir sistemiškumo principų, pažeidžiami lietuviškų pavardžių sistemos dėsningumai, daromas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui bei savitumui“, – teigiama joje.

VLKK pabrėžia, kad moterų pavardės lietuvių kalboje yra išvestinės, jų sudarymo dėsningumai aprašyti gramatikose ir reglamentuoti Kalbos komisijos nutarime, moterų pavardžių daryba paremta autentiškais lietuvių kalbos faktais, fiksuotais istoriniuose dokumentuose ir tarmėse.

„Siūlymas nustatyti išimtį „dėl moterų pavardžių su galūnėmis -a ar -ia, kai tokia yra vyriška pavardė“, vertintinas kaip žingsnis link vyrų ir moterų pavardžių sutapimo, kitaip sakant, pažodinio „bendros pavardės“ nustatymo“, – nurodo V. Meiliūnaitė.

Anot jos, skirtingos tos pačios šeimos narių pavardžių formos yra lietuvių kultūrinis savitumas, nesudarantis pagrindo diskriminacijai.

„Nėra žinoma, kad lietuviai būtų iškėlę bylų dėl diskriminacijos pagal pavardės formą. Tuo labiau nėra žinoma, kad moteris dėl pavardės formos patirtų diskriminaciją šalyje – Lietuvoje moterys eina aukščiausio lygio pareigas Seime, Vyriausybėje, ar turėdamos lietuviškas pavardes su priesagomis, ar tik su galūne -ė, ar turėdamos kitakalbes pavardes“, – teigiama VLKK rašte.

Jame pabrėžiama, kad pavardės yra kalbos sistemos dalis, jos turi savitus nusistovėjusius dėsningumus, o siūloma pataisa nedera su lietuvių kalbos tradicija.

„Nėra jokių duomenų, rodančių, kad moterų antrieji (t. y. po vardo ėję) asmenvardžiai, vėliau virtę pavardėmis, būtų turėję galūnes -a, -ia (t. y. kad būtų sutapę su tokias galūnes turinčiomis vyriškomis pavardėmis). Lietuviškos pavardės su galūnėmis -a ir -ia yra vyriškos, ne moteriškos. Apskritai šeimos narių – vyrų ir moterų – pavardės turi skirtingas, iš giminės tradicijos paveldėtas pavardės formas“, – tvirtina kalbininkai.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad moterų pavardžių rašyba neturėtų būti Asmenvardžių įstatymo objektas, mat šį dalyką reglamentuoja VLKK 2003 metų birželio 26 dienos nutarimas „Dėl moterų pavardžių darymo“.

Kalbos komisija rašo pritarianti Seimo teisininkų išvadai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų suardytas moterų lietuviškų pavardžių darybos taisyklių sistemos vientisumas.

Liepos pradžioje Seimas po pateikimo pritarė siūlymui leisti moterų pavardes rašyti su galūne –a, laikantis tam tikrų taisyklių.

Seimo narės I. Pakarklytės teigimu, šiuo metu yra susidariusi paradoksali situacija, kai moteriškos giminės pavardės moterims yra negalimos. Anot jos, vyrai turi pavardes Mažeika, Lydeka, Šarka, o moterims neleidžiama turėti pavardžių su galūne -a.

Jos teigimu, reikia suteikti moteris galimybę rinktis, nes pavardė yra tapatybės dalis.

Šiuo metu moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija VLKK savo nutarimu.

Jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.

Priėmus Laisvės frakcijos narės siūlymą, dalies moterų pavardžių rašybą reglamentuotų įstatymas, o dalies – VLKK nutarimas.