Daugiabučių namų administravimą gali vykdyti namo savininkų bendrijos pirmininkas ar pirmininkė, kitas įgaliotas asmuo arba savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o jų veiklos priežiūrą ir kontrolę įgyvendina savivaldybė. Vis dėlto administravimo kokybė ir skaidrumas ne visada atitinka gyventojų lūkesčius. Todėl svarbu žinoti, kokie veiksmai (ar neveikimas) gali būti laikomi netinkama daugiabučių namų administravimo priežiūra ir kokiais atvejais verta teikti skundą Seimo kontrolierei.
Naujausias netinkamos daugiabučių administravimo kontrolės pavyzdys – Vilniuje
Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė gavo pareiškėjo skundą dėl netinkamų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, susijusių su skundų nagrinėjimo terminais ir bendrojo naudojimo objektus administruojančios UAB „Civinity Namai“ veiklos priežiūra ir kontrole. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėdama asmens skundus dėl administratoriaus veiklos savivaldybė veikė formaliai ir biurokratiškai.
Problemų kilo, kai UAB „Civinity Namai“ daugiabučio namo gyventojams pateikė beveik 30 tūkst. eurų siekiančią stogo darbų sąmatą, kurioje nebuvo nurodyta, už ką konkrečiai bus mokamos prašomos lėšos (už kokias medžiagas ar atliekamus darbus), o dauguma eilučių paliktos tuščios arba užpildytos atsitiktiniais žodžiais. Be to, prieš keletą metų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu namo administratoriui turėjo būti pervesti 2 559 eurų suma, skirta stogo trūkumų šalinimo darbams. Iš šios sumos buvo panaudoti tik keli šimtai, todėl turėjo likti 1 857,78 eurų, bet apie šios sumos pervedimą į kaupiamąją sąskaitą arba kitokį panaudojimą gyventojai informuoti nebuvo.
Pareiškėjui kreipusis į savivaldybę ir paprašius paaiškinimų, ar administratorius gali taip elgtis, pirmojo atsakymo teko laukti daugiau nei metus, antrojo – du su puse mėnesio, nors teisės aktai numato, kad gyventojų skundai turi būti išnagrinėti ir atsakymai pateikti per 20 d. d. Gauti atsakymai neišsklaidė abejonių dėl neaiškaus lėšų panaudojimo. Savivaldybė nurodė, kad nėra vienos patvirtintos sąmatos formos, o sąmatų vertinimas apskritai nepriskirtas savivaldybės administracijos kompetencijai. Savivaldybė iš tiesų negali kontroliuoti, kiek ir kam lėšų naudojama (tai susirinkimuose sprendžia patys gyventojai), tačiau teigti, kad gyventojams gali būti pateikta sąmata, kurioje net nenurodyta, už ką bus mokamos tam tikros sumos, kontrolierės nuomone, rodo akivaizdų nenorą iš esmės gilintis į problemą. Kalbant apie ankstesniems stogo darbams neišnaudotą sumą, savivaldybė pripažino, kad administratoriaus ataskaitoje pinigų likučio pervedimas į kaupiamąją sąskaitą nėra patvirtintas, todėl ataskaita laikytina netinkama. Vis dėlto savivaldybė nesiaiškino, kur apskaitytos nepanaudotos lėšos ir kaip tai atsispindi finansiniuose dokumentuose.
Seimo kontrolierė konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė pernelyg formaliai reagavo į pareiškėjo keliamas problemas, laiku nenustatė daugiabutį namą administruojančios įmonės padarytų pažeidimų ir nesiėmė griežtesnių priemonių administratoriaus atžvilgiu, taip sudarydama prielaidas pažeidimams kartotis. Be to, nesilaikė nustatytų terminų ir pateikė pareiškėjui išsamumo principo neatitinkančius atsakymus.
Kada teikti skundą Seimo kontrolierei?
Į Seimo kontrolierę dėl daugiabučio namo administravimo galima kreiptis tais atvejais, kai savivaldybė netinkamai vykdo jai pavestą administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę.
Tai gali būti situacijos, kai administratorius neorganizuoja ar nekontroliuoja bendrojo naudojimo objektų priežiūros (pavyzdžiui, neužtikrina laiptinių valymo kokybės ir reguliarumo, sniego ar šiukšlių tvarkymo namui priskirtoje teritorijoje, neatlieka būtinų remonto darbų ir dėl to prastėja namo būklė), neteikia butų savininkams teisės aktuose numatytos informacijos ar dokumentų, o savivaldybė, gavusi gyventojų skundus, nesiima priemonių užtikrinti tinkamą administratoriaus veiklą. Jei daugiabutis namas neturi jam priskirtos teritorijos, savivaldybė yra tiesiogiai atsakinga už jo aplinkos tvarkymą. Savivaldybės neveikimas gali pasireikšti formaliais, neišsamiais atsakymais, savo atsakomybės neigimu, administratoriaus veiklos patikrinimų nevykdymu, taip pat skundų nagrinėjimo terminų nesilaikymu.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad Seimo kontrolierės tiria netinkamą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, todėl negalime vertinti įmonių, vykdančių daugiabučių namų administravimą, bendrijų pirmininkų ar kitų įgaliotų asmenų veiklos. Kad ir kas būtų daugiabučio namo administratorius, jo veiklos priežiūrą ir kontrolę vykdo savivaldybė. Tačiau, jeigu savivaldybė neužtikrina tinkamo administratoriaus funkcijų vykdymo, nereaguoja į gyventojų skundus arba tai daro netinkamai, atsiranda pagrindas kreiptis į mus“, – sako J. Miliuvienė.
Kontrolierė pažymi, kad savivaldybė ir Seimo kontrolierių įstaiga į procesą įsijungia jau įvykus pažeidimams, bet gyventojai gali jiems užkirsti kelią patys – perimdami iniciatyvą į savo rankas: aktyviai dalyvaudami susirinkimuose, laiku mokėdami mokesčius ir kaupdami lėšas, domėdamiesi planuojamais ir atliekamais remontais. Namo administratorius privalo planuoti darbus iš anksto ir šiuos planus teikti butų savininkams tvirtinti. Jeigu savininkai planų nepatvirtina, administratorius neturi pagrindo organizuoti jokių remonto darbų, išskyrus atvejus, kai įvyksta avarija arba namas neatitinka būtinųjų saugumo reikalavimų. Tokiais atvejais darbai gali būti organizuojami ir be savininkų sprendimo. Kokybišką daugiabučio administravimą galima užtikrinti ir įsteigus bendriją bei jos pirmininku išrinkus asmenį, kuriuo pasitiki ir kurio sąžiningumu neabejoja didžioji dauguma gyventojų.
