Šį šildymo sezoną Lietuvoje itin pabrangus centralizuotai šilumos energijai, premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad kompensavimo tvarkos keisti neketinama. Premjerės teigimu, kylančias elektros ir dujų kainas amortizuoja sprendimai, kurie kainų šuolį išdėstė per keletą metų, išplėsta kompensacijų bazė žmonėms su mažomis pajamomis bei pensijų, minimalios algos ir biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas. „Tai yra tai, ką daro valdžia. Pasaulinių dujų kainų valdžia nereguliuoja“, – pabrėžė ji.
Kylant energijos kainoms, Lenkija nuo vasario šešiems mėnesiams atšaukė pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, taip pat trąšoms, o PVM tarifas degalams mažinamas nuo 23 proc. iki 8 proc.. I. Šimonytė sako sunkiai įsivaizduojanti, kad Lenkijos valdžia po pusmečio grąžins PVM į buvusį lygį.
Tik vienas pavyzdys apie brangstančius resursus: 2020 metų gruodį „Anykšta“ už redakcijos pastato šildymą dujomis mokėjo 235 Eur, o 2021 metų gruodį – 897 Eur.
„Anykšta“ teiravosi pašnekovų, kaip juos palietė brangstantys energetikos resursai, domėjosi, kaip jie reaguoja į kaimynų lenkų bei mūsų šalies ekonominę politiką dėl kompensacijų tvarkos.
Petras BANIULIS, Anykščių Šv.Mato parapijos klebonas:
– Anykščių Šv.Mato bažnyčioje yra įrengtas geoterminis šildymas. Gruodį sąskaita už šildymą išaugo dvigubai. O kas bus sausį – nežinau. Nuo sausio dar brangs.
Įprastai šaltuoju metų laiku už Anykščių bažnyčios šildymą mokėdavome 800 – 900 Eur, o dabar atėjo sąskaita per 1,5 tūkst. Eur. Ir nėra ką pasakyti daugiau. O bažnyčioje žmonių dėl pandemijos tai nėra.
Nežinome, kas bus rytoj. Gali verkti, gali neverkti, bet faktas yra faktas. Nieko daugiau negali pasakyti. Taip ir gyvename.
