Onkologų lūkestis – pažangusis mokslas pagelbės laiku ir tiksliau diagnozuoti bei gydyti

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė

Gydant onkologines ligas vis garsiau kalbama apie mokslo pažangos naudą klinikoje. Kaip prie personalizuotos diagnostikos prisideda dirbtinis intelektas, o naujausias gydymas prieinamas dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose? Ar biobankui atiduotas mėginys pagelbės ateities medicinai? Apie tai buvo diskutuojama jau dešimtojoje per pastaruosius penkis mėnesius Nacionalinio vėžio instituto ir Lietuvos onkologų draugijos organizuotoje konferencijoje, šįkart skirtoje moterų onkologinei sveikatai.

Tikslas – sveikos ir gražios pacientės
 
„Nors konferencija skirta Motinos dienai, žinutę norime perduoti visoms moterims – mes dirbame, kad jūs būtumėte sveikos ir gražios“, – teigė viena mokslinės praktinės konferencijos „Moters onkologinė sveikata – ar matome (ne)matomą?“ organizatorių Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė.
 
Pranešimų temos konferencijos dalyviams atskleidė dvi – matomą ir nematomą – vėžio puses. „Odoje esantys pakitimai yra matomi, bet dažnai nežinome, ar tai yra gerybinis ar piktybinis pakitimas, reikia detalesnio ištyrimo. Tokiose srityse kaip krūtys ar ginekologija tų pakitimų mes visai nematome. Net ir nėštumo ar žindymo metu būtina krūtų priežiūra, o pastebėjus sustandėjimą arba darinį, kuris išlieka dvi savaites, būtina atlikti ultragarsinį tyrimą. Galime pasitelkti ir kitas technologijas: rentgeno, magnetinio rezonanso tomografinius tyrimus, mamografiją, o kartais jau ir dirbtinio intelekto įrankius“, – pasakoja gydytoja.
 
NVI vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas įsitikinęs – dirbtinio intelekto integracija medicinos srityje tik spartės: „Dirbtinis intelektas nėra sukurtas pakeisti gydytojus. Tačiau faktas vienas – tie gydytojai, kurie pasitelks dirbtinį intelektą, dirbs sėkmingiau, nei tie, kurie juo nesinaudos.“
 
Kaip vieną svarbesnių vadybinių inovacijų NVI vadovas įvardijo ligoninės informacinę sistemą. „Judame prie elektroninės ligos istorijos. Prieinama ligos istorija – tai pagrindinė sveikatos sistemos inovacijų sritis pasaulyje. Elektroninė sistema keičiasi nuolat, priklausomai nuo aplinkybių, ir čia bus reikalingos visų mūsų pastangos“, – pasakė NVI direktorius doc. dr. V.Pečeliūnas.
 
Matomi plika akimi
 
Odos vėžys – vienas dažniausiai diagnozuojamų vėžio tipų pasaulyje. Apskaičiuota, kad vienas iš penkių europiečių arba amerikiečių iki 70-ies metų amžiaus suserga viena iš odos vėžio formų.
 
„Odos vėžys dažniausiai pažeidžia veido sritį aplink akis ir nosį – būtent tas zonas, į kurias krypsta mūsų akys bendraujant, – pasakoja NVI gydytoja, veido ir žandikaulių chirurgė Otilija Kutanovaitė. – Taigi pacientai turi problemą – jų ligą mato visi. O mes, chirurgai, taip pat susiduriame su problema – visi mato, kaip mes dirbame. Ar gražiai išoperavai, ar negražiai, ar pakenkei funkcijai, ar akis užsimerkia, ar ne visai. Viskas – tiek pati liga, tiek mūsų darbas – kaip ant delno.“
 
Gydytojos teigimu, randus paprastai stengiamasi paslėpti natūraliose raukšlėse arba tose vietose, kur, tikėtina, jos atsiras ateityje. „Didžiausias chirurgų košmaras – jauna moteris, neturinti raukšlių. Tuomet paslėpti randą sudėtingiau. Tačiau kiekvienam pacientui ieškome optimaliausio sprendimo, kaip radikaliai pašalinti naviką, kaip atkurti funkciją ir estetiką. Visi šie trys gydymo tikslai yra lygiaverčiai. Nes vargu ar pacientai galės toliau džiaugtis gyvenimu, pašalinus ketvirtį galvos, neatkūrus nei funkcijos, nei estetikos“, – svarsto gydytoja O.Kutanovaitė.
 
Kita vertus, susiduriama ir su tokiais atvejais, kai iš pradžių atrodęs nepiktybinis apgamas pasirodo esąs melanoma. „Kartais pacientai reikalauja lazeriu pašalinti iš pažiūros atrodantį nepiktybišką apgamą. Tačiau po detalesnio ištyrimo dermatoskopu, diagnozuojame melanomą ir tuo atveju jau reikia teisingo chirurginio naviko pašalinimo“, – sako NVI gydytoja chirurgė dr. Jurgita Liutkevičiūtė-Navickienė.

Išplitusio odos vėžio sisteminis gydymas
 
Anot onkologo chemoterapeuto doc. dr. Vinco Urbono, viena klaidingų nuostatų, vyraujančių tiek tarp pacientų, tiek tarp kitos specialybės gydytojų yra ta, jog daugumai išplitusio odos vėžio atvejų gydymui yra skiriama chemoterapija.
 
„Mūsų specialybė yra įvardijama kaip onkologas chemoterapeutas, tačiau tai nereiškia, kad chemoterapija yra pagrindinis sisteminio gydymo būdas. Kalbant apie melanomą bei nemelanominį odos vėžį – bazalinių ar plokščių ląstelių karcinomą, – chemoterapija taikoma išskirtinai retais atvejais, kai labiau modernūs gydymo būdai, tokie kaip taikinių terapija ar imunoterapija, tampa neefektyvūs“, – teigė doc. dr. V.Urbonas.
 
Taikinių terapija sėkmingai taikoma gydant išplitusią melanomą bei bazalinių ląstelių karcinomą. „Šie vaistai blokuoja ląstelėje esančių signalinių kelių tam tikrus pakitusius baltymus, kurie yra atsakingi už ląstelės dalinimosi signalo perdavimą į ląstelės branduolį ir kurie vėžio atveju visada yra aktyvūs. Blokuojant šiuos baltymus, vėžinė ląstelė yra tarsi „išjungiama“, ženkliai sumažėja jos dalinimosi potencialas, dėl ko kliniškai stebime ligos židinių mažėjimą ar netgi išnykimą.
 
Dar vienas modernus ir plačiai taikomas sisteminis gydymas išplitusio odos vėžio atveju yra imunoterapija. Ja siekiama aktyvinti paties organizmo priešvėžinį atsaką arba, kitais žodžiais tariant, aktyvinti priešvėžinį imunitetą. Pati šio gydymo koncepcija skiriasi nuo kitų sisteminės terapijos rūšių (pvz., taikinių terapijos), nes imunoterapija vėžį veikia netiesiogiai, o aktyvindama T limfocitus, kurie ir yra pagrindiniai „kovotojai“ su vėžinėmis ląstelėmis. Atradus ant vėžio bei imuninės sistemos ląstelių paviršiaus esančias molekules, vadinamuosius imuninės patikros slopiklius, kontroliuojančius imuninio atsako intensyvumą bei stiprumą, buvo sukurti vaistai, įgalinantys aktyvinti jau esamą priešvėžinį organizmo imunitetą. „Šiuo metu imuninės patikros slopikliai (ang. immune checkpoint inhibitors) sudaro imunoterapijos pagrindą“, – teigė doc. dr. V.Urbonas.
 
Nuo šių metų gegužės savo arsenale turėsime ir dar vieną minėtų imuninės patikros slopiklių, skirtų išplitusios plokščių ląstelių karcinomai gydyti. „Tai ženkliai išplės mūsų galimybes gydant šį odos vėžį, ypač tada, kai nėra galimybių taikyti chirurginių ar radioterapinių intervencijų dėl esamo ligos išplitimo ar lokalizacijos,“ – sako doc. dr. V.Urbonas.
 
Ko nematome?
 
Konferencijoje dalyvavę pranešėjai pabrėžia, kad dažnai vėžys neturi jokių simptomų, tad liga pastebima tik vėlyvose stadijose. Viena tokių pavojingų vėžio formų – gimdos kaklelio vėžys.
 
„Europoje šio tipo vėžys tarp moterų piktybinių navikų yra ketvirtoje vietoje, o Lietuva priskiriama prie šalių, kur sergamumas ir mirtingumas nuo šios ligos yra vienas didžiausių. Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra daugiau nei dvigubai didesnis už Europos Sąjungos vidurkį“, – teigia NVI Onkoginekologijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė ginekologė dr. Daiva Kanopienė.
 
Anot medikės, kitose šalyse prevencinės programos – veiksmingos, o Lietuvoje rezultatai dar nedžiugina. „Suomijoje per kelis dešimtmečius prevencinės programos dėka sergamumą gimdos kaklelio vėžiu šalyje pavyko sumažinti penkis kartus. Lietuvoje rodikliai nepakankami, nors programa vykdoma jau 20 metų – dalyvauja vos daugiau nei pusė Lietuvos moterų. Pamažu artėjame prie 60 proc. tų moterų, kurios pagal programą turėtų pasitikrinti. O siekiamybė yra bent 80 proc. Taigi, dar turime daug nuveikti“, – konstatuoja medikė.
 
Jau žinoma, kad dažniausiai gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Jis nustatomas 99,7 proc. ligos atvejų. „Įrodyta, kad ŽPV daro įtaką ir kitų vėžio formų atsiradimui: išorinių lytinių organų, išangės, tarpvietės, vulvos, makšties, galvos ir kaklo. Šis virusas gali sukelti tiek vėžinius, tiek ikivėžinius pokyčius ne tik moterims, bet ir vyrams. Todėl kviečiame pasiskiepyti ir paskiepyti vaikus“, – ragina Onkoginekologijos skyriaus vedėja.
 
DI – krūties vėžiui aptikti

Dažniausias moterims nustatomas piktybinis navikas – krūties vėžys. Lietuvoje per metus diagnozuojama per pusantro tūkstančio naujų šios onkologinės ligos atvejų. Medikai sako, kad laiku pastebėjus šią ligą, galima sėkmingai užkirsti kelią jos formavimuisi.
 
„2022 metais nuo šio vėžio mirė pusė tūkstančio, o buvo gydoma – per dvidešimt tūkstančių moterų. Tai yra itin aktuali problema bet kurio amžiaus moterims. Deja, profilaktinėse programose dalyvauja tik nedidelė dalis moterų – vos 50 procentų“, – apgailestauja dr. J.Ušinskienė.
 
Gydytojos teigimu, šios ligos prevencijai itin svarbios modernios šiuolaikinės diagnostikos priemonės. Viena naujausių – dirbtinis intelektas.
 
„Savo poliklinikoje turime net kelis dirbtinio intelekto įrankius, – sako Šeškinės poliklinikos Radiologijos ir diagnostikos skyriaus vedėjas Antanas Pempė. – Du iš jų darbuojasi su rentgenu. Vieną netgi esame įdarbinę savarankiškai tirti rentgeno nuotraukas. Taip pat esame pirmieji Baltijos šalyse, įdiegę dirbtinio intelekto asistentą krūtų navikų diagnostikai.“
 
Konferencijos dalyviams gydytojas echoskopuotojas pristatė dviejų mėnesių darbo komandoje su dirbtiniu intelektu patirtį: „Dirbtinis intelektas paprastai instaliuojamas tiesiog į ultragarso įrangą. Tyrimo metu vieno mygtuko paspaudimu per porą sekundžių galime gauti antrą nuomonę. Kol kas dirbame, stengiamės susidraugauti, pasiginčijame vienas su kitu. Aiškesni rezultatai bus po metų.“
 
Gydytojo teigimu, tiriant moterį ir kylant neaiškumams, visuomet linkstama įtarti piktybinį naviką, todėl moteris siunčiama biopsijai ir tolesniems tyrimams. „JAV atliekama po keturis tūkstančius krūties biopsijų per dieną. Tačiau apie 80 proc. bioptuotų moterų nustatomi gerybiniai pakitimai. Pastebime, kad ir mūsų šalyje gydytojai linkę į hiperdiagnostiką. Tai reiškia ir stresą pacientams, ir išlaidas, ir didelę specializuotų vėžio gydymo įstaigų apkrovą. Dirbtinis intelektas gali būti instrumentas, padėsiantis ne tik tiksliau diagnozuoti, bet ir sumažinti perteklinį tyrimų skaičių“, – įsitikinęs gyd. A.Pempė.