Pacientai skundžiasi: kas antra gydytojo konsultacija tebėra nuotolinė

Daugelyje pirminės sveikatos priežiūros įstaigų eilės pas šeimos gydytoją ar specialistą yra nepateisinamai ilgos – vizito tenka laukti po keletą mėnesių ar pusmetį. Kai kurie pacientai skundžiasi savo gydytojo nematę dvejus metus. Paūmėjus ligai ar atsiradus naujiems simptomams  žmonėms tebesiūloma konsultuotis nuotoliu. Telefonu išgirdę vėžio diagnozę, ligoniai kelias savaites iki vizito pas medikus išgyvena košmarą.

Susitikimuose, laiškuose gaunu nemažai panašių skundų.

Seimo Sveikatos reikalų komitetui vykdant parlamentinę kontrolę dėl priemonių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui gerinti, pasiūliau nuodugniau išnagrinėti ir pateikti išvadas, kodėl iki šiol ne visur pavyksta tinkamai atnaujinti kontaktinių paslaugų, kas trukdo greičiau patekti pas specialistus, pavyzdžiui, alergologus.

Valstybinės ligonių kasos informacija šokiravo: Šiaulių centro poliklinikoje net 75,3 proc. šeimos gydytojų konsultacijų teikiama nuotoliniu būdu, VRM Medicinos centre – 74,9 proc., Santaros klinikose – 72,4 proc., sostinės Centro poliklinikoje – 71,9 proc., Telšių šeimos klinikoje – 71 proc., Telšių PSPC – 69,9 proc., Jonavos PSPC  – 69,2 proc. , Kauno miesto poliklinikoje – 66,4 proc., LSMU Kauno klinikose – 65,1 proc. ir t.t. Vidutiniškai nuotolinės konsultacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigose sudaro 46 proc. , t.y. kas antra konsultacija yra nuotolinė.

Reglamentuojančiuose teisės aktuose joms teikiamo prioriteto jau nėra.

Pacientai atkreipia dėmesį, kad elektroniniu būdu leidžiama registruotis tik nuotolinei konsultacijai, o prisiskambinus iškart registruojama konsultacijai nuotoliu. Pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, kai net pavykus užsiregistruoti kontaktinei paslaugai, pacientai vietoj jos sulaukia tik gydytojo skambučio ir konsultacijos telefonu. Dirbti nuotoliu ypač pamėgę šeimos gydytojai. Kai kur įsigudrinama teikti net nuotolines odontologų paslaugas.

Poįstatyminiuose aktuose yra nurodoma, kad pacientui primygtinai reikalaujant ir motyvuotai paaiškinus, jis turi būti registruojamas kontaktinei konsultacijai. Apie tai žino anaiptol ne visi pacientai.

Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai nurodo, kad pandemijos metu patys ligoniai yra linkę gauti konsultaciją telefonu, vengia apsilankyti poliklinikoje dėl rizikos užsikrėsti, reikia valdyti pacientų srautus, taip taupomas šeimos gydytojų laikas, nes pacientų srautai padidėję, krūviai – didžiuliai, o šių specialistų, ypač regionuose, trūksta.

Nepaisant šių priežasčių, tiek Seimo Sveikatos reikalų komitetas, tiek Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad nuotolinės konsultacijos negali pakeisti kontaktinių visais atvejais ir visiems – jos turėtų sudaryti iki 30 proc. visų paslaugų (išrašyti vaistus, tęsti nedarbingumo pažymėjimą, komentuoti tyrimo rezultatus ir pan.). Specialistų konsultacijos turėtų būti kontaktinės.

Mažinant šeimos gydytojų darbo krūvius, su SAM ir sveikatos įstaigų vadovais aptarta galimybė mažinti biurokratinę naštą, plėsti slaugytojų funkcijas. 

Dėl greitesnio patekimo specialisto konsultacijai gali prireikti keisti įstatymo nuostatas, kad pas daugiau įvairių sričių specialistų būtų galima patekti be šeimos gydytojo siuntimo.  

Pacientų organizacijos siūlo, negaišinant specialistų, leisti šeimos gydytojams išrašyti siuntimus atlikti kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus, nes dabar nuo ligos įtarimo iki diagnozės praeina ir 6-9 mėnesiai. 

Šiuo metu susidarė ypač didelės eilės pas alergologus. SAM specialistų teigimu, šeimos gydytojai nepagrįstai yra išdavę daug perteklinių siuntimų pas šiuos specialistus, žmonėms siekiant išvengti skiepų nuo COVID-19. O rimtų, ilgalaikių bėdų turintys ir nuolat stebimi ligoniai priversti laukti iki pusantro mėnesio.

Reiktų atkreipti dėmesį, kad pacientams, įtrauktiems į ilgalaikės stebėsenos sąrašus, šeimos gydytojo siuntimo pas specialistus, taigi ir pas alergologus, nereikia.

Sveikatos apsaugos ministerija su šeimos gydytojais ir alergologais sutarė, kad bus ieškoma priemonių, kaip suvaldyti perteklinių, nepagrįstų siuntimų srautą.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė