Anykščių rajono kultūros tarybos pirmininkė Agnė Biliūnaitė sakė, jog būsimoji Anykščių kultūros strategija stovi „ant penkių piliorių: pasakojimų, profesionalų, infrastruktūros, auditorijos, paveldo.“
lrt.lt nuotrauka
Ketvirtadienį, liepos 25-ąją, Anykščių rajono kultūros tarybos pirmininkė Agnė Biliūnaitė Anykščių rajono tarybai pristatė rekomenduojamas Anykščių kultūros gaires 2025-2029 metams.
LRT kultūros turinio vyriausiąja redaktore dirbanti iš Anykščių kilusi A.Biliūnaitė dėstė, kad Kultūros taryba surengė keturis susitikimus su Anykščių „kultūros lauko“ atstovais ir „įvairiai išsipjaustė tą kultūros lauką“.
A.Biliūnaitė teigė, kad buvo išgryninta idėja, jog Anykščiai turi eiti kultūros kurorto kryptimi.
„Kultūros kurortas – vieta, kurioje nuolat vyksta nacionalinės ir tarptautinės reikšmės kultūros įvykiai, vieta, kurioje gimsta įdomūs ir visai visuomenei svarbūs pasakojimai. Tai yra vieta, kurioje gyvena ir buriasi aukštą kultūrinę kompetenciją turintys žmonės,“ – rajono Tarybai aiškino Kultūros tarybos pirmininkė.
Ji nurodė, kad strategija stovi „ant penkių piliorių: pasakojimų, profesionalų, infrastruktūros, auditorijos, paveldo.“
Iliustruodama skaidrėmis, A.Biliūnaitė kiek plačiau aptarė kiekvieną iš penkių strateginių tikslų. Ji aiškino, jog derėtų generuoti naujus miesto pasakojimus, pavyzdžiui, akcentuoti, jog Anykščiai yra stiprių moterų kūrėjų miestas.
Pasak A.Biliūnaitės, turėtų būti kuriami „įkontekstinantys kūriniai“, sudarytas ryškiausių Anykščių kultūros asmenybių sąrašas, jos būtų įamžinamos filmuose ir skulptūrose.
Kultūros tarybos pirmininkė kalbėjo, kad reikia ieškoti būdų, kaip į Anykščius pritraukti naujų menininkų, prodiuserių, kuratorių, edukatorių. „Nusisavininti menininką, suteikti jam kūrėjo statusą, pasinaudoti jo žinomumu,“ – Taryboje apie tikslus kalbėjo A.Biliūnaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Anykščiai „yra miestelis, kuriame dominuoja kaimiška architektūra“ ir jame trūksta erdvės, kurioje galėtų būti eksponuojamas šiuolaikinis menas.
A.Biliūnaitė pasakojo apie nedideliuose Estijos ir Latvijos miesteliuose pastatytas modernias koncertų sales, į kurias atvyksta ir pasaulinio lygio žvaigždės. „Anykščiai galbūt galėtų turėti Aukštaitijos filharmoniją,“ – svarstė Kultūros tarybos pirmininkė.
Rajono tarybos narė, konservatorė Gabrielė Griauzdaitė – Patumsienė pranešėjos klausė, ką jį mananti apie mėgėjų meno reikšmę, nes Kultūros tarybos pirmininkės kalboje buvo akcentuotas profesionalusis mena,s bei domėjosi, ar Anykščiai imsis kokių nors veiksmų, siekdami tapti 2027 metų Lietuvos kultūros sostine.
A.Biliūnaitė atsakė, jog meno mėgėjų strategijoje nemininti todėl, jog mananti, kad ši sfera Anykščiuose ir be papildomo dėmesio esanti stipri.
„Tik mėnuo likęs. Rizikingas laikas. /…/. Galima pabandyti. Nepavyktų, tai nepavyktų Bet gal tai būtų pamatas Unesco kultūros miestui,“ – apie anykštėnų planus vėl siekti Kultūros sostinės statuso kalbėjo A.Biliūnaitė.
G.Griauzdaitei – Patumsienei Kultūros sostinės klausimą adresavus rajono vadovams, Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis atsakė: „Norėčiau, kad jūs ne tik klaustumėte, bet imtumėtės ir darytumėte, iniciatyvą rodytumėte. Mes pritariame šiems dalykams, bet, ką pavyks padaryti, negaliu pasakyti. Bendrausime su gerbiamąja Agne. Kartais medalį gauna ne tas, kuris traukia skęstantį iš ledinio vandens, o tas, kuris šaukia: gelbėkim, gelbėkim!“
Laikinai savivaldybės administracijos Kultūros skyriui vadovaujanti Inga Eidrigevičienė abejojo, jog vargu ar Anykščiai turi šansų vėl tapti Kultūros sostine.
„Kultūros sostine mes buvome prieš 12 metų. Šiai dienai dar yra miestų, kurie nėra tapę kultūros sostinėmis, nėra apsisukęs visas ratas. Mūsų sėkmė ant klaustuko, o dirbti tuo klausimu, kurio sėkmė abejotina…“ – svarstė I.Eidrigevičienė.
Išsakyt savoi nuomonę apie Anykščių kultūros foną ir A.Biliūnaitės pateiktą strategiją buvo pakviestas rajono Kultūros tarybos narys, Anykščių rajone sodybą turintis kino režisierius Arūnas Matelis.
„Anykščiai turi be galo didelį kultūros potencialą. Mes turime pavyzdžius, kaip Šventąją ir Nidą, kurie iš principo visiškai skirtingi miestai. Vienas turi ne tik kultūrą, bet ir legendą. Nors Tomo Mano knygas skaitė gal tik 1 procentas žmonių, o 20 proc žino, kad jis – Nobelio premijos laureatas. Bet daugybė papasakos, kad nuo XVIII-XIX amžiaus į Nidą važiuodavo ilsėtis vokiečių dailininkai. Anykščiai, kaip retas Lietuvos miestas, taip pat turi tą potencialą. Padaryti miestą, pilną profesionaliosios ir mėgėjiškos kultūros, kalbėti apie tai ir skleisti žinią yra labai svarbu. Žmonės, pavyzdžiui, nebūna matę filmo, bet žino, kokius akinius nešioja režisierius.Pagal tai, kiek dokumentinio kino kūrėjų susiję su Anykščiais, tai būtų stipriausias šiuo požiūriu miestas Europoje. Kviečiu suteikti šiam dokumentui kūną,“ – į Anykščių politikus kreipėsi garsus kino režisierius.
Kodėl prigeso visažinio kultūros stratego komentarai ir aiškinimai kas ką stabdo ar net neturi kompetencijų administruoti kultūros politiką?
Gerb. Agnė parodė, kad apie kultūrą galima kalbėti dalykiškai, profesionaliai, pagarbiai, nieko neįžeidinėjant anoniminiuose komentaruose. Tik tokie žmonės ir turėtų būti kultūros taryboje. Akcentai sudėlioti puikiai. Pagarba tarybai, kad sugebėjo išrinkti patį tinkamiausią žmogų.
Noras būti kažkiek patraukliems, ar žinomiems, viskas yra gerai, tik jums Anykščiuose dar toli iki Pakruojo dvaro. Jūs neturite žiūrėti į kitus normalius kurortus – Birštonas, Nida, Palanga, Druskininkai, nes kiekvienas iš jų turi savo ID ir savo veidą. ką jūs turite? Maža kaimą miške…daugiau tai ne jokia architektūra ar kas? Nieko nėra tokio kas būtų jūsų ID. Todėl jums reikia gero patarėjo, ne Lietuvos lygio bet tarptautinio . Mano pažįstamas geras, Butėnų pastorius, teisingai pastebėjo, kad labai daug senjorų išgyvena netektį, sesers, brolio, ar vyro, žmonos ar vyriausybės ir Baltijos šalyse, ES, nėra nei vieno kurorto, kuris specializuotusi kaip padėti netektis istiktiems žmonėms. Todėl, pastoriaus nuomone, čia yra Anykščių niša, nes pastorius biški dirba žvalgybai, visą dieną. Todėl jo nuomone, kurortas turi būti ne trali vali, su saslykais ir kurwomis, festivaliais, nesamoningais koncertais ir parodomis. Anykščiai turi buti kurortas kaip parodyti kitiems kaip reikia pradėti gyventi iš naujo Butėnų burmistras irgi yra tokios pat nuomonės, tegul mokinasi kaip kojas nusiplauti Šventojoje
Noras būti kažkiek patraukliems, ar žinomiems, viskas yra gerai, tik jums Anykščiuose dar toli iki Pakruojo dvaro. Jūs neturite žiūrėti į kitus normalius kurortus – Birštonas, Nida, Palanga, Druskininkai, nes kiekvienas iš jų turi savo ID ir savo veidą. ką jūs turite? Maža kaimą miške…daugiau tai ne jokia architektūra ar kas? Nieko nėra tokio kas būtų jūsų ID. Todėl jums reikia gero patarėjo, ne Lietuvos lygio bet tarptautinio . Mano pažįstamas geras, Butėnų pastorius, teisingai pastebėjo, kad labai daug senjorų išgyvena netektį, sesers, brolio, ar vyro, žmonos ar vyriausybės ir Baltijos šalyse, ES, nėra nei vieno kurorto, kuris specializuotusi kaip padėti netektis istiktiems žmonėms. Todėl, pastoriaus nuomone, čia yra Anykščių niša, nes pastorius biški dirba žvalgybai, visą dieną. Todėl jo nuomone, kurortas turi būti ne trali vali, su saslykais ir kurwomis, festivaliais, nesamoningais koncertais ir parodomis. Anykščiai turi buti kurortas kaip parodyti kitiems kaip reikia pradėti gyventi iš naujo Butėnų burmistras irgi yra tokios pat nuomonės, tegul mokinasi kaip kojas nusiplauti Šventojoje
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Tai dabar kulturingieji jau nebepaliksit jokio sanso Lietuvelei isgyventi? Truputi pritupet per Pandemija ir Ukrainoje karo pradzia. Tai dabar kaip onkologines lasteles suvesesit visa jega? Jau nebebus jokiu sansu vargdieniams nors kiek sviesesnes dieneles matyti?
————————————-
Tik as susimildami labai prasau. Ant keliu atsiklaupes prasau. Na atsiverskite Wikipedia anglu kalba ir paskaitytkite kas yra Kultura. Labai labai prasau, ne Lietuviska varijanta kame puikuojasi postsovietine pakyletosios kulturos savoka. O ANGLISKA. Negi taip sunku?
O po to pasinagrineje realia Kulturos savoka, pasidomekite Kulturos vystymosi etapus. Nuo ko ji pradedama vystyti. Kad negaisinti jusu pakyletu protu, atsiverskite Maslow poreikiu piramide.
O tai jus kulturinate kulturinate sia piramide plaudami jos virsune ivairiais projektais.
Po to dar issityciojate is jos apaciu, alkaniems vaikams teikdami KULTUROS PASUS uz 15 euru metams. Mat sis PASAS, ka zmones panasiu paslaugu ivairiais korteles vadina GYVULIO PASAIS. turi uzglaistyti jusu pakyletu ponu KULTUROS sukurta socialines neligybes spraga, tarp socialiniu apaciu ir Kulturinguju Ponu piramides virsuneje.
Bet tu ir durnas, net nesugebi logiskai vieno sakinio parasyti ir kryptingai mastyti. Todel tavo tekstai neturi jokios prasmes ir vertes.
O ant keliu atsiklaupes melskis pries Dieva, o ne siuos klinikinius paistalus klupedamas rasinek.
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Jus ka tik nusakete save. Bent nenaudokite tokiu diagnoziu realiame gyvenime. Ne vienas as si ta ismano apie projekcijas. 🙂 Ir abejoju kad jus butumet be kvailinimu nors kiek pajegus su manimi diskutuoti sociologijos ekonomikoje skaiciu kalba, i ka paverte Lietuva jos „Kulturinimas” ir kas jos laukia ateiti, globaliu transformaciju fone. Nes tokiu veikeju gebejimai matuoti kitu protus, tuom ir baigiasi 🙂
Kur kas lengviau kitą menkinti negu pasistengti suprasti parašyto teksto esmę, ar ne? Neperprantat jūs Kvazimodo, – jo komentaruose yra tikrai puikių įžvalgų, nešališko požiūrio. Taip, jo minties raiška gal ne iš lengvųjų, būna komentarų „į lankas”, painiavos, perdėto emocingumo, bet nerasite įžeidinėjimų ir tuštybės. Į jūsų „taip šauniai”įvertintą Kvazimodo komentarą įsiklausyti tikrai verta, o, kad suprastumėte, ką jis norėjo pasakyti, tai pradžiai pasiskaitykit kas yra Maslow piramidė.
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Jus cia mane kaip Barbe uztarete. Nesu as tiek jautrus. Zmogui nuosirdziai patariau del projekciju. Kas nezino apie jas, nezino. O kas zino i akis nesakys, zmogus apibudindamas kita KOKS, apibudina tik save. Tam nemazai liaudisku patarliu. Kuom pats smirdi, tuom kita tepa, Juokesi puodas, kad katilas juodas. Nepakeisi zmogaus. diagnozavo ir diagnozuos kitus, tiksliau save kituose. Gali kritikuoti pacia minti, ne apibudinimais, o konkreciai kas ne taip.
———————————————————–
O kas liecia apie Kultura kaip Monokulturalizmo reiskini, galima labai daug kalbeti. Taip galime apibudinti kultura. kuri statoma nuo piramides virsuniu. Is ties gana pavojingas socialinis reiskinys. Paprastai monokulturalizmu apibudinamas tam tikro vieno etnoso kulturos vystymasis priespastatytas kaip vienintelis kitiems etnosams. Pvz TSRS laikais komunistine kultura.(Is kurios po to issivyste ES lesomis finansuojamas Lietuviskas monokulturizmas) Fasistine kultura ir t.t Bet Lietuvoje monokulturalizmu galima ivardinti, tam tikro socialinio sluoksnio mono kultura. Kas idomu, kuriai daznai realiai kuriantis meninkai nepriklauso. Ir taip pat ja bodisi. Monokulturalizmo salininkus visada lengva atpazinti. Pagal Narcizini snobizma. Dazniausiai jie visada neiskencia save isskirti is kitu tarpo. Susitikimuose, forumuose. visada prabegs mintele nors juoku forma, kaip mases nesugeba suprasti monokulturistu israiskos formu. Arba tiesiogine panieka nepripazistantiems monokulturistines pasauleziuros. Pvz politikoje: sunauja, penktoji kolona, vatnikai, ploksciazemiai, marginalai.. Monokulturistai visada isskirs save auksciau egzistuojancios aplink juos visuomenes. Atrodo galima butu i tai nekreipti demesio. Jei ne tas momentas, kai Monokulturizmas tampa vyraujanciu ekonomine prasme finansuojamu reiskiniu.
Piramidė pastatyta prie Biliūno gimnazijos .Veiks dieną naktį, žiemą vasarą….