Parodė kelią į kultūros kurortą

Ketvirtadienį, liepos 25-ąją, Anykščių rajono kultūros tarybos pirmininkė Agnė Biliūnaitė Anykščių rajono tarybai pristatė rekomenduojamas Anykščių kultūros gaires 2025-2029 metams.

LRT kultūros turinio vyriausiąja redaktore dirbanti iš Anykščių kilusi A.Biliūnaitė dėstė, kad Kultūros taryba surengė keturis susitikimus su Anykščių „kultūros lauko“ atstovais ir  „įvairiai išsipjaustė tą kultūros lauką“.

A.Biliūnaitė teigė, kad buvo išgryninta idėja, jog Anykščiai turi eiti kultūros kurorto kryptimi. 

„Kultūros  kurortas – vieta, kurioje nuolat vyksta nacionalinės ir tarptautinės reikšmės kultūros įvykiai, vieta, kurioje gimsta įdomūs ir visai visuomenei svarbūs pasakojimai. Tai yra vieta, kurioje gyvena ir buriasi aukštą kultūrinę kompetenciją turintys žmonės,“ – rajono Tarybai aiškino Kultūros tarybos pirmininkė.

Ji nurodė, kad strategija stovi „ant penkių piliorių: pasakojimų, profesionalų, infrastruktūros, auditorijos, paveldo.“

Iliustruodama skaidrėmis, A.Biliūnaitė kiek plačiau aptarė kiekvieną iš penkių strateginių tikslų. Ji aiškino, jog derėtų generuoti naujus miesto pasakojimus, pavyzdžiui, akcentuoti, jog Anykščiai yra stiprių moterų kūrėjų miestas.

Pasak A.Biliūnaitės, turėtų būti kuriami „įkontekstinantys kūriniai“, sudarytas ryškiausių Anykščių kultūros asmenybių sąrašas, jos būtų įamžinamos filmuose ir skulptūrose.

Kultūros tarybos pirmininkė kalbėjo, kad reikia ieškoti būdų, kaip į Anykščius pritraukti naujų menininkų, prodiuserių, kuratorių, edukatorių. „Nusisavininti menininką, suteikti jam kūrėjo statusą, pasinaudoti jo žinomumu,“ –  Taryboje apie tikslus kalbėjo A.Biliūnaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Anykščiai „yra miestelis, kuriame dominuoja kaimiška architektūra“ ir jame trūksta erdvės, kurioje galėtų būti eksponuojamas šiuolaikinis menas.

 A.Biliūnaitė pasakojo apie nedideliuose Estijos ir Latvijos miesteliuose pastatytas modernias koncertų sales, į kurias atvyksta ir pasaulinio lygio žvaigždės.  „Anykščiai galbūt galėtų turėti Aukštaitijos filharmoniją,“ – svarstė Kultūros tarybos pirmininkė.

Rajono tarybos narė, konservatorė Gabrielė Griauzdaitė – Patumsienė pranešėjos klausė, ką jį mananti apie mėgėjų meno reikšmę, nes Kultūros tarybos pirmininkės kalboje buvo akcentuotas profesionalusis mena,s bei domėjosi, ar Anykščiai imsis kokių nors veiksmų, siekdami tapti 2027 metų Lietuvos kultūros sostine.

A.Biliūnaitė atsakė, jog meno mėgėjų strategijoje nemininti todėl, jog mananti, kad ši sfera Anykščiuose ir be papildomo dėmesio esanti stipri.

„Tik mėnuo likęs. Rizikingas laikas. /…/. Galima pabandyti. Nepavyktų, tai nepavyktų  Bet gal tai būtų pamatas Unesco kultūros miestui,“ – apie anykštėnų planus vėl siekti Kultūros sostinės statuso kalbėjo A.Biliūnaitė.

G.Griauzdaitei – Patumsienei Kultūros sostinės klausimą adresavus rajono vadovams, Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis atsakė:   „Norėčiau, kad jūs ne tik klaustumėte, bet imtumėtės ir darytumėte, iniciatyvą rodytumėte. Mes pritariame šiems dalykams, bet, ką pavyks padaryti, negaliu pasakyti. Bendrausime su gerbiamąja Agne. Kartais medalį gauna ne tas, kuris traukia skęstantį iš ledinio vandens, o tas, kuris šaukia: gelbėkim, gelbėkim!“

Laikinai savivaldybės administracijos Kultūros skyriui vadovaujanti Inga Eidrigevičienė  abejojo, jog vargu ar Anykščiai turi šansų vėl tapti Kultūros sostine.

„Kultūros sostine mes buvome prieš 12 metų. Šiai dienai dar yra miestų, kurie nėra tapę kultūros sostinėmis, nėra apsisukęs visas ratas. Mūsų sėkmė ant klaustuko, o dirbti tuo klausimu, kurio sėkmė abejotina…“ – svarstė  I.Eidrigevičienė.

Išsakyt savoi nuomonę apie Anykščių kultūros foną ir A.Biliūnaitės pateiktą strategiją buvo pakviestas rajono Kultūros tarybos narys,  Anykščių rajone sodybą turintis kino režisierius Arūnas Matelis.

 „Anykščiai turi be galo didelį kultūros potencialą. Mes turime pavyzdžius, kaip Šventąją ir Nidą, kurie iš principo visiškai skirtingi miestai. Vienas turi ne tik kultūrą, bet ir legendą. Nors Tomo Mano knygas skaitė gal tik 1 procentas žmonių, o 20 proc žino, kad jis – Nobelio premijos laureatas. Bet daugybė papasakos, kad nuo XVIII-XIX amžiaus į Nidą važiuodavo ilsėtis vokiečių dailininkai. Anykščiai, kaip retas Lietuvos miestas, taip pat turi tą potencialą. Padaryti miestą, pilną profesionaliosios ir mėgėjiškos kultūros, kalbėti apie tai ir skleisti žinią yra labai svarbu. Žmonės, pavyzdžiui, nebūna matę filmo, bet žino, kokius akinius nešioja režisierius.Pagal tai, kiek dokumentinio kino kūrėjų susiję su Anykščiais, tai būtų stipriausias šiuo požiūriu miestas Europoje. Kviečiu suteikti šiam dokumentui kūną,“ – į Anykščių politikus kreipėsi garsus kino režisierius.