Parodą Kurklių sinagogoje pristatė Anykščių menų centro muziejininkė Justė Lotyš, Vilniaus Gaono žydų istorijos Samuelio Bako muziejaus vyr. kuratorė Ieva Šadževičienė bei Anykščių menų centro direktorius Tomas Tuskenis.
Gegužės 23 dieną, šeštadienį, Kurklių sinagogoje vyko menininkės Rhonos Gorvy, gimusios Pietų Afrikoje žydų išeivių iš Lietuvos šeimoje, parodos „Gyvenimas ir sapnai“ pristatymas.
Parodos atidarymo metu įvyko nelaimė – iškrito antrame aukšte esantis langas, kuris sužeidė renginį stebėjusią merginą.
Mergina gydosi ambulatoriškai
Pasak įvykį mačiusiųjų, vienas antrame sinagogos aukšte buvęs renginio dalyvis prisilietė prie lango ir šis krito žemyn, pataikydamas mergaitei į koją. Langas nesudužo.
Kurklių seniūnas Algimantas Jurkus, dalyvavęs parodos atidaryme, buvo vienas pirmųjų, suteikusių mergaitei pagalbą – atnešė vandeniu suvilgytą rankšluostį sumušimui atšaldyti.
„Čia siaubingas įvykis. O jeigu galvą vaikui? Jos kojytė gal per 5 centimetrus raudona buvo, žiauriai sutrenkta, bandžiau šaldyti, sakė, kad labai skauda. Dar psichologinis momentas – sėdi, tau krenta kažkas. Pats nemačiau kaip krito, tik baisų garsą išgirdau. Pagalvojau, kad krito eksponatas. Tik paskui pamačiau, kad mergaitė rauda, staigiai priėjau ir sakiau, kad bet kokiu atveju greitąją reikia kviesti, – apie įvykį kalbėjo A. Jurkus. – Kažkas atsirėmė į langą ir jis iškrito. Langai turbūt nėra pritvirtinti, spėju, kad medis išdžiuvo ir jie pasidarė laisvesni, darbus vykdę žmonės turėjo ūkiškai pagalvoti. Aišku, kad viskas įvyko netyčia, bet dabar būtinai reikės „pereiti“ visus langus, visus kampelius, juos sutvarkyti.“
Anykščių menų centro direktorius Tomas Tuskenis „Anykštai“ sakė, kad mergina, iš renginio išvežta greitosios pagalbos automobiliu, į ligoninę nepaguldyta: „Negaliu teikti duomenų apie nepilnametį žmogų. Ambulatoriškai gydosi.“
Paroda – iš Afrikos
Kol sužeistai merginai buvo suteikiama pagalba šio projekto kuratorė Anykščių menų centro muziejininkė Justė Lotyš kalbėjo: „Džiaugiamės, kad jus čia galime pakviesti ketvirtą kartą. Norisi pasidžiaugti gražia draugyste su Vilniaus Gaodo žydų istorijos muziejumi, kad šis menas keliauja po regionus. Čia jūsų laukiame visą vasarą, sinagoga dirbs nuo ketvirtadienio iki sekmadienio nuo 12 iki 17 valandos ir esame jums suplanavę gražių darbų.“
„Menininkės Rhonos Gorvy kūryba jungia asmeninę atmintį ir tragišką tapatybę, Pietų Afrikos istoriją ir universalius žmogaus būties klausimus“, – kalbėjo Vilniaus Gaono žydų istorijos Samuelio Bako muziejaus vyr. kuratorė Ieva Šadževičienė, pristatydama Rhonos Gorvy parodą. Ji sakė, kad „būtent žydų kilmės menininkai tapo vienais svarbiausių modernizmo nešėjų Pietų Afrikoje“. I. Šadževičienė kalbėjo, kad iš Lietuvos kilę žydų menininkai ir intelektualai formavo Pietų Afrikos, kaip moderniosios šalies, kultūros veidą.
Rhona Gorvy gimė 1921-aisiais Pietų Afrikoje, Springse (mirė 2016 metais Pietų Afrikoje), litvakų šeimoje. Jos seneliai buvo kilę iš Plungės, o tėvas – iš Švenčionių. Parodoje eksponuojami kūriniai – paveikslai ir skulptūros – iš „Sapnai ir dauginimasis“ bei „Kosminiai sapnai“ serijų, nukelia į narkotinės vaizduotės sukeltų haliucinacijų pasaulį.
„Holokaustas, aparteido režimas, rasizmas, socialinė nelygybė – visa tai persmelkė jos kūrinius, virsdami metaforomis, sapnais, simboliais, – sakė I. Šadževičienė. – <…> Ši paroda tampa tiltu tarp Lietuvos ir Pietų Afrikos, praeities ir dabarties, tarp asmeninės praeities ir kolektyvinės istorijos.“
Skambėjo perkusininko, improvizacinės muzikos atlikėjo Arkadijaus Gotesmano atliekama improvizacija. Į parodos atidarymą susirinko per 30 žiūrovų.
Rhonos Gorvy darbų paroda Kurklių sinagogoje bus eksponuojama iki rugsėjo 13 dienos.
Langai krenta, bet nebedūžta



Autorės nuotr.
O Kurklių sinagoga jau ne kartą buvo aprašyta dėl langų – kelis kartus jie buvo išdaužti, spėliota, kad Kurkliuose yra prieš žydus nusiteikusių žmonių.
„Gal ir apsiriksiu, bet esu įsitikinęs, kad pas mus tokių žmonių, kurie specialiai daužytų langus, nėra. Pats mačiau, kaip šienautojai šienauja žolę aplink sinagogą – jie pradeda nuo tualeto ir eina link pastato, tada skrenda akmenukai. Reikia šienauti nuo pastato. Kai darbuotojus pamokiau, nuo to laiko niekas nedūžta“, – sakė A. Jurkus.
Kurklių sinagoga už 262 tūkstančius eurų valstybės lėšų buvo renovuota 2021 metais, iki tol ji stovėjo apleista. Renovaciją atliko UAB „Rokiškio apdaila“.
„Buvusio mero Sigučio Obelevičiaus, kartu su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky dėka sinagoga buvo renovuota. Tai – istorinis, kultūrinis objektas, visi džiaugiasi, kad jis yra“, – sakė seniūnas.
Po renovacijos sinagoga dvejus metus stovėjo tuščia, o turistai, norėję patekti į sinagogos vidų, turėdavo susirasti Kurklių seniūną, kad šis pastatą atrakintų. 2022 metų pabaigoje Anykščių menų centras su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene pasirašė Kurklių sinagogos 10-ties metų panaudos sutartį.























Renginio organizatoeius turi prisiimti tiek ir moralinę, tiek sveikatos suluošinimo ir gydymo išladų materialinę atsakomybę dėl patirtos žalos renginio lankytojai.
Nereikia daugiau nieko vynioti į šlapią skudurą, bet prisiimti kaltę už nepžiūrėtą turtą ir jo ekspliatacijos saugumą.