Pasaulis mini 80-ąsias Aušvico išvadavimo metines

Pasaulis pirmadienį mini 80-ąsias Aušvico išvadavimo metines, o ceremonijose šioje liūdnai pagarsėjusioje buvusioje nacių mirties stovykloje dalyvaus kai kurie iš nedaugelio dar gyvų buvusių stovyklos kalinių.

Aušvicas buvo didžiausia nacių mirties stovykla ir tapo nacistinės Vokietijos vykdyto žydų genocido simboliu. Per Holokaustą buvo išžudyta 6 mln. Europos žydų, 1 mln. jų – Aušvice nuo 1940 iki 1945 metų, kaip ir daugiau nei 100 tūkst. kitų tautybių žmonių.

Pirmadienio rytą buvę kaliniai drauge su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) turi padėti gėlių prie didžiulio komplekso Mirties sienos.

Maždaug 50 buvusių kalinių turi dalyvauti 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku prasidėsiančiame minėjime prie Aušvico II-Birkenau vartų.

Šioje ceremonijoje taip pat dalyvaus Jungtinės Karalystės karalius Charlesas III (Karolis III) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), turėtų dalyvauti Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) ir kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), Izraelio švietimo ministras Yoavas Kischas (Joavas Kišas), Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Šiemet didžiausią dėmesį skirsime išgyvenusiesiems ir jų žiniai, – naujienų agentūrai AFP sakė buvusios koncentracijos stovyklos vietoje esančio muziejaus atstovas Piotras Sawickis (Piotras Savickis). – Politikų kalbų nebus.“

Prieš metines buvę kaliniai iš viso pasaulio AFP sakė, kad atsiminimus apie tai, kas įvyko, būtina išsaugoti ateičiai, kai gyvų liudininkų nebebus.

Jie taip pat įspėjo dėl visame pasaulyje augančių neapykantos bei antisemitizmo ir kalbėjo apie savo baimę, kad istorija gali pasikartoti.

Pasak organizatorių, tai gali būti paskutinės svarbios metinės dalyvaujant tokiai didelei išgyvenusiųjų grupei.

„Visi žinome, kad po 10 metų bus neįmanoma sukviesti didelės grupės“,- sakė P. Sawickis.

7 tūkstančiai išgyvenusiųjų

Aušvico koncentracijos stovykla buvo įkurta 1940 metais, panaudojant kareivines Osvencime Pietų Lenkijoje. Šio miestelio pavadinimą naciai germanizavo.

Pirmieji 728 lenkų politiniai kaliniai buvo atvežti tų metų birželio 14-ąją.

1945-ųjų sausio 17 dieną, puolant sovietų pajėgoms, SS privertė 60 tūkst. išsekusių kalinių eiti į vakarus. Tai buvo pavadinta Mirties žygiu.

1945-ųjų sausio 21–26 dienomis vokiečiai susprogdino Birkenau dujų kameras bei krematoriumus ir pasitraukė.

Sausio 27-ąją atvykę sovietų kariai rado 7 tūkst. išgyvenusių kalinių.

Šią dieną Jungtinės Tautos (JT) paskelbė Holokausto atminimo diena.

Iki 2022 metais pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą Aušvico išvadavimo metinių minėjimuose kasmet dalyvaudavo ir rusų delegacija, bet po to Maskva nebekviečiama.

Šiemet taip pat buvo kontroversijos pasklidus kalboms, kad ceremonijoje galėtų dalyvauti Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu).

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) pernai išdavė arešto orderį B. Netanyahu, dėl įtarimų nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais, susijusių su karu Gazos Ruože.

Paprašius A. Dudai, Lenkijos vyriausybė praėjusį mėnesį patvirtino, kad nesulaikys B. Netanyahu, jei jis nuspręs atvykti, bet pats Izraelio lyderis jokių ketinimų dalyvauti nepareiškė.

„Kad istorija nepamirštų“

Prieš metines maždaug 40 nacių stovyklose laikytų žmonių pasikalbėjo su AFP.

15-oje šalių, nuo Izraelio iki Lenkijos, nuo Rusijos iki Argentinos, nuo Kanados iki Pietų Afrikos, jie prieš kameras papasakojo savo istorijas – vieni ar apsupti vaikų, vaikaičių ir provaikaičių, tapusių jų pergalės prieš blogį įrodymu.

„Kaip pasaulis leido (atsirasti) Aušvicui?“ – klausė 95 metų Marta Neuwirth (Marta Noivirt) iš Santjago Čilėje.

Jai buvo 15-a, kai ji buvo išsiųsta iš Vengrijos į Aušvicą.

Beveik 100 metų sulaukusiai Juliai Wallach (Julijai Valach) buvo sunku be ašarų kalbėti apie tai, ką patyrė.

„Per sunku kalbėti“, – sakė ji. Ši paryžietė paskutinę minutę buvo ištraukta iš sunkvežimio, kuriuo žmonės turėjo būti vežami į Birkenau dujų kamerą.

Tačiau ji sakė, kad vis tiek ir toliau liudys: „Kol galiu, darysiu tai.“

Jos anūkė Frankie (Frenki) paklausė: „Ar jie mumis tikės, kai mes apie tai kalbėsime jai nebesant?“

Štai kodėl 97-erių Esther Senot (Ester Senot) praėjusį mėnesį, nepaisydama Lenkijos žiemos, sugrįžo į Birkenau su moksleiviais prancūzais.

Ji tesi 1944-aisiais mirštančiai seseriai Fanny (Fani) duotą pažadą. Gulėdama ant šiaudų ir kosėdama krauju Fanny su paskutiniu atodūsiu paprašė jos „papasakoti, kas mums nutiko, kad istorija mūsų nepamirštų“.